K\u0105 tik prasid\u0117jus \u0161okio teatro \u201eDansema\u201c \u201318-ajam sezonui, kalbam\u0117s su \u0161io teatro \u012fk\u016br\u0117ja, meno vadove ir choreografe, socialini\u0173 moksl\u0173 daktare Birute Banevi\u010di\u016bte.<\/p>\n
Birut\u0117 jau daugel\u012f met\u0173 inovatyviai dirba ne tik \u0161iuolaikinio \u0161okio, bet ir \u012ftraukumo srityje: yra suk\u016brusi ne vien\u0105 judesio ir \u0161okio spektakl\u012f, skirt\u0105 vaikams su negalia ir autizmo spektro sutrikimu, taip pat ir autenti\u0161k\u0105 k\u016bdiki\u0173 bei vaik\u0173 su negalia \u0161okio ir k\u016brybi\u0161kumo ugdymo metodik\u0105. Savo \u017einiomis ir patirtimi ji aktyviai dalinasi ir tarptautin\u0117je erdv\u0117je: veda seminarus scenos meno profesionalams ir pedagogams visame pasaulyje \u2013 nuo \u0160vedijos, Vokietijos iki JAV, Brazilijos, Japonijos. Neseniai Birut\u0117 gr\u012f\u017eo i\u0161 Latvijos, kur ved\u0117 \u012ftraukumo dirbtuves scenos ir vizuali\u0173j\u0173 men\u0173 profesionalams.<\/p>\n
Per savo profesin\u012f keli\u0105 Birut\u0117 yra suk\u016brusi daugiau nei dvide\u0161imt spektakli\u0173 jaunajai auditorijai ne tik \u012fvairiuose Lietuvos, bet ir u\u017esienio \u0161ali\u0173 teatruose. Jos spektakliai apkeliavo daugiau nei trisde\u0161imt pasaulio \u0161ali\u0173 keturiuose \u017eemynuose. U\u017e savo k\u016brybin\u0119 ir edukacin\u0119 veikl\u0105 Birut\u0117 apdovanota Vyriausyb\u0117s kult\u016bros ir meno premija.<\/p>\n
\u0160iame pokalbyje su Birute gilinam\u0117s \u012f \u0161iuolaikinio scenos meno vaikams tendencijas, per\u017ei\u016brime subtil\u0173 k\u016brybos, menin\u0117s patirties ir edukacijos ry\u0161\u012f. Taip pat aptariame, kod\u0117l vaik\u0173 reakcijos \u012f scenos meno k\u016brin\u012f yra did\u017eiausi k\u016br\u0117j\u0173 mokytojai.<\/p>\n
Pastaruoju metu nema\u017eai susiduriu su k\u016br\u0117jais, kurie savo spektaklius vaikams pristato kaip edukacinius. Turiu pasakyti, kad kai kuriuose j\u0173 edukacijos taip ir nepamatau. Pavyzd\u017eiui, vieno spektaklio metu aktoriai primygtinai temp\u0117 vaikus \u012f scen\u0105 veikti kartu, neduodami jiems pasirinkimo, neatsi\u017evelgdami \u012f vaik\u0173 nor\u0105 \/ nenor\u0105 dalyvauti veiksme. Kitame spektaklyje, ma\u017eiesiems buvo dalinami \u012fvair\u016bs objektai, vos po minut\u0117s-kitos surenkami ir jau dalinami kiti. Stebint tokio pob\u016bd\u017eio darbus pasigendu \u012fsigilinimo \u012f vaik\u0173 poreikius, j\u0173 raidos procesus, bei apskritai \u012fsigilinimo \u012f edukacin\u0117s veiklos esm\u0119, o ypa\u010d \u2013 subtilios prieigos prie pa\u010di\u0173 \u017ei\u016brov\u0173. Esate \u012ftrauki\u0173 spektakli\u0173 itin ma\u017eiems vaikams ir vaikams su negalia srities ekspert\u0117. Kokias tendencijas matote dabartiniuose spektakliuose jauniesiems \u017ei\u016brovams?<\/strong><\/p>\n \u017di\u016brint retrospektyviai, analizuodama savo rai\u0161k\u0105 spektakliuose ma\u017eiesiems, matau, kad ir a\u0161 buvau tok\u012f vien\u0105 spektakl\u012f suk\u016brusi, kuriame naudojau kelis objektus (juosteles, kamuoliukus, lankus). Tai buvo 2015 metai, pirmasis ne tik mano, bet apskritai Lietuvoje interaktyvus spektaklis vaikams. Taigi, pirmasis bandymas. Kita vertus \u2013 ai\u0161kiai pagrind\u017eiau spektaklio id\u0117j\u0105 \u2013 panaudoti \u012fvairius cirko atributus. Kituose spektakliuose naudoju vien\u0105-du objektus \u012fvairi\u0173 dyd\u017ei\u0173 ir spalv\u0173 palet\u0117je tam, kad pakakt\u0173 laiko i\u0161vystyti kiekvieno objekto id\u0117j\u0105 ir suteikti pakankamai laiko ma\u017eyliams suvokti informacij\u0105.<\/p>\n Manau, kad spektaklis, kaip meno k\u016brinys, pats savaime turi transformuojan\u010di\u0105 gali\u0105. Tad jei \u012f edukacij\u0105, ugdym\u0105 \u017ei\u016br\u0117sime kaip \u012f vidini\u0173 dvasini\u0173, psichologini\u0173 strukt\u016br\u0173 ir vertybini\u0173 nuostat\u0173 transformacij\u0105, vykstan\u010di\u0105 d\u0117ka nauj\u0173 \u017eini\u0173 ir potyri\u0173, tuomet kiekvienas meno k\u016brinys (taip pat ir spektaklis) yra edukacinis. Mano po\u017ei\u016bris \u012f edukacij\u0105 ir meno k\u016brinio patyrim\u0105 yra gr\u012fstas nuostata, kad tai erdv\u0117 ir laikas, kuriame mes galime kartu b\u016bti ir tyrin\u0117ti, ie\u0161koti ir atrasti. Tai gali vykti per s\u0105lyt\u012f, kartais ir tiesiogin\u012f, su objektais, naudojamais spektaklyje, bet gali b\u016bti ir per judes\u012f, kur\u012f i\u0161\u0161aukia manipuliavimas tais objektais.<\/p>\n Kuo ma\u017eesnis vaikas, tuo jam daugiau reikia laiko prisipratinti t\u0105 objekt\u0105 ar aktorius, \u0161ok\u0117jus, esan\u010dius erdv\u0117je \u0161alia. Mane taip pat stebina toks k\u016br\u0117j\u0173 nekantrumas, kai objektai kei\u010diami labai da\u017enai, nesuteikus pakankamai laiko ma\u017eyliams susipa\u017einti su nauja menine informacija. Tas pats tinka ir vaik\u0173 su negalia arba neuro\u012fvairove auditorijai.<\/p>\n Kriti\u0161kai vertinu ir kai kuri\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 deklaruojam\u0105 spektakli\u0173 vaikams fragmenti\u0161kum\u0105, kuris, mano manymu, kartais yra naudojamas kaip pasiteisinimas, kod\u0117l objektai rodomi be prasm\u0117s arba ta prasm\u0117 yra labai dirbtinai sukuriama, teigiant, kad spektaklis ma\u017eiems vaikams be objekt\u0173 ne\u012fmanomas. I\u0161 ties\u0173, yra nema\u017eai toki\u0173 spektakli\u0173, kur k\u016br\u0117jai i\u0161traukia ka\u017ekok\u012f daikt\u0105, parodo j\u012f, pajudina prie\u0161 vaik\u0105 dvi, tris minutes ir traukia kit\u0105. Nemanau, kad taip gali \u012fvykti pilnaverti\u0161ka edukacija ar \u012ftraukumas. Kai kuriu spektaklius, labai ai\u0161kiai \u017einau, kod\u0117l naudoju vienus ar kitus daiktus. Naudoju juos, nes jie inspiruoja k\u016bdiki\u0173 pa\u017eint\u012f su \u0161okiu ir tuo pa\u010diu metu yra suverti ant spektaklio pagr\u012fsto prasminio ir dramaturginio stuburo.<\/p>\n Pastebiu ir kitas tendencijas. \u017di\u016brint spektaklius ma\u017eiesiems ne tik Lietuvoje, bet ir u\u017esienyje, kartais susidaro \u012fsp\u016bdis, kad visk\u0105 k\u016br\u0117 vienas k\u016br\u0117jas. Rai\u0161kos priemoni\u0173 palet\u0117 \u010dia yra gan\u0117tinai siaura, pavyzd\u017eiui: kamuoliukai, skambaliukai, lemput\u0117s, juostel\u0117s… Ir viskas sudedama \u012f vien\u0105 spektakl\u012f. \u0160ie elementai kartojasi tiek skirtinguose lietuvi\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 darbuose, tiek ir u\u017esienio k\u016br\u0117j\u0173 produkcijose. Tod\u0117l man, kaip k\u016br\u0117jai, kyla nat\u016bralus klausimas: kod\u0117l taip nutiko? Ar tai rei\u0161kia, kad k\u016br\u0117jai yra \u201enek\u016brybi\u0161ki\u201c, ar auditorijos am\u017eius taip susiaurina meno k\u016br\u0117j\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105?<\/p>\n O kaip yra su tarptautiniu kontekstu? Kokiomis priemon\u0117mis b\u016bt\u0173 galima u\u017etikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo prigimties (aktyvus ar steb\u0117tojas), gaut\u0173 jam tinkam\u0105, priimtin\u0105 patirt\u012f?<\/strong><\/p>\n Steb\u0117dama ma\u017eylius, matau tendencijas, kad visose \u0161alyse yra vaik\u0173 \u017ei\u016brov\u0173, kuriems reikia jud\u0117ti, veikti. \u010cia nekalbu apie padidinto jud\u0117jimo poreikio vaikus. Kaip k\u016br\u0117jas, privalai apsispr\u0119sti, ar suteiksi jiems toki\u0105 galimyb\u0119. Dauguma spektakli\u0173 kuriami jauniesiems \u017ei\u016brovams, kurie s\u0117di ir \u017ei\u016bri (vadinu juos steb\u0117tojais), arba tiems, kurie informacij\u0105 priima klausydami teksto, muzikos. Labai ma\u017eai spektakli\u0173 yra skirta tiems, kuriems reikia jud\u0117ti, kad m\u0105styt\u0173. Per ilgamet\u0119 savo k\u016brybin\u0119 patirt\u012f supratau, kad spektaklyje turiu sukurti toki\u0105 aplink\u0105, jog nesvarbu, kokiai grupei vaikas priklauso, jis gal\u0117t\u0173 ne tik m\u0117gautis, bet ir patirti bei atrasti ka\u017ek\u0105, kas jam b\u016bt\u0173 priimtina, reikalinga ir prasminga. Tai pasirinkau kaip labai s\u0105moning\u0105 savo k\u016brybos format\u0105.<\/p>\n Vienas choreografas i\u0161 Meksikos, pirm\u0105 kart\u0105 pamat\u0119s mano spektakl\u012f, pasak\u0117, kad mano spektakliai labai skiriasi tarptautiniame k\u016bdiki\u0173 spektakli\u0173 kontekste. I\u0161 prad\u017ei\u0173 net nebuvau apie tai pagalvojusi \u2013 tiesiog kuriu taip, kaip man \u012fdomu ir prasminga. Dabar b\u016bdama tarptautin\u0117je bendruomen\u0117je, toki\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 sulaukiu nema\u017eai. Tai labai d\u017eiugina. Dar labiau suprantu, kad reikia klausyti savo vidinio balso.<\/p>\n Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad svarbiausios pamokos k\u016bryboje \u012fvyksta jau pa\u010diuose spektakliuose, susiduriant su jaunaisiais \u017ei\u016brovais. Ar taip jau\u010diat\u0117s ir j\u016bs, patirdama spektaklius kartu su jais? <\/strong><\/p>\n Did\u017eiausi mano mokytojai neabejotinai yra jaunieji spektakli\u0173 \u017ei\u016brovai. Kai atvirai, s\u0105moningai ir jautriai, \u012fsigilinant ir \u012f smulkesnius niuansus stebi savo \u017ei\u016brovus, tai yra tikras universitetas. Jei atid\u017eiai stebi vaikus, nereikia joki\u0173 dideli\u0173 knyg\u0173.<\/p>\n Pastebiu, kad vaikai iki trej\u0173 met\u0173 \u2013 ar jie b\u016bt\u0173 Brazilijoje, Indijoje, Japonijoje, Norvegijoje ar Jungtiniuose Arab\u0173 Emyratuose \u2013 yra labai pana\u0161\u016bs. Skiriasi tik \u017ei\u016brov\u0173 grup\u0117s: vieni yra jud\u0117tojai, kiti steb\u0117tojai, o treti \u2013 klausytojai. Tai grynai pagal \u017emogaus bendruosius kinestetinius, vizualinius, audialinius mokymosi ir pasaulio pa\u017einimo tipus. Kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173 tarp ma\u017eyli\u0173 n\u0117ra; kult\u016briniai skirtumai pasirei\u0161kia tik tarp t\u0117v\u0173 ar vyresni\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n Esate viena i\u0161 ilgiausiai dirban\u010di\u0173 k\u016br\u0117j\u0173, \u012f savo spektaklius, skirtus vaikams, s\u0105moningai \u012ftraukian\u010di\u0173 \u012fvairov\u0117s pilnas auditorijas. Taip pat tiek Lietuvoje, tiek u\u017esienio \u0161alyse, aktyviai vedate dirbtuves, skirtas \u012ftraukties tematikai. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad diskusijos \u0161ia tema pastaruoju metu tampa vis aktyvesn\u0117s, kokius poky\u010dius pastebite \u012ftraukaus scenos meno srityje Lietuvoje ir tarptautin\u0117se scenose? <\/strong><\/p>\n Da\u017enai kalbama apie atpalaiduojan\u010dius pasirodymus<\/em> (relaxed performance), kurie es\u0105 tinka visiems; tokiuose pasirodymuose pagrinde veikia prislopintos \u0161viesos ir garsai. Ta\u010diau tai \u2013labai stereotipinis supratimas, kad \u201eatpalaiduojantis\u201c b\u016btinai turi reik\u0161ti \u201eprigesintas\u201c, ar \u201eneintensyvus\u201c. Pavyzd\u017eiui, tikrai ne visiems autizmo spektro sutrikimo vaikams reikalinga raminanti, pritemdyta aplinka. Kai kuriems kaip tik reikia aktyvinimo, nes jie ir taip yra prislopintoje b\u016bsenoje.<\/p>\n Apskritai, tokie atpalaiduojantys pasirodymai, man atrodo, \u0161iek tiek apie niek\u0105. Teko matyti instaliacij\u0173, kur ka\u017ekas kabo, \u0161vie\u010dia. Per vien\u0105 festival\u012f gird\u0117jau trij\u0173 ar ketveri\u0173 met\u0173 vaiko komentar\u0105: \u201eO \u010dia niekas ir neateis vaidinti?\u201c Nors tai buvo kitoks formatas, instaliacija, ta\u010diau tame pasirodyme dramaturgija buvo tokia, kad net vaikas per de\u0161imt minu\u010di\u0173 visk\u0105 perskait\u0117 ir jam buvo viskas ai\u0161ku. Tuomet kyla klausimas: kam daryti 40 minu\u010di\u0173 ar valandos pasirodym\u0105, jei vaikui inspiracij\u0173 u\u017etenka tik de\u0161im\u010diai minu\u010di\u0173?<\/p>\n \u0160iuolaikin\u0117s instaliacijos ar imersiniai pasirodymai, kur tiesiog ka\u017ekas kabo ir \u0161vie\u010dia, man kelia nema\u017eai klausim\u0173. Ypa\u010d \u2013 d\u0117l patyrimo vaikams. Praktikoje neveikia taip, kad pasakai vaikui, jog jis gali ka\u017ek\u0105 daryti, ir jis \u012fsitraukia. Kaip ir neveikia nei parodymas ranka, nei pasakymas \u201eateik\u201c, ar leidimas \u201etu dabar gali eiti\u201c.<\/p>\n Kokius subtilius, neverbalinius \u017eenklus ar priemones galima naudoti kuriant erdv\u0119, kuri skatint\u0173 vaikus savaranki\u0161kai tyrin\u0117ti ir \u012fsitraukti, o ne laukti leidimo?<\/strong><\/p>\n Ka\u017ekas i\u0161 suaugusi\u0173 (ar tai b\u016bt\u0173 aktorius, \u0161ok\u0117jas, ar mama, t\u0117tis) turi parodyti pavyzd\u012f, pasi\u016blyti veikimo, tyrin\u0117jimo\u00a0 id\u0117j\u0105. Tuomet vaikas pats eis, jei tik jaus nor\u0105 ar poreik\u012f. \u201eDansemos\u201c principas \u2013 mes b\u016bname kartu su vaikais ir kartu veikiame: tyrin\u0117jame, kuriame. Kartais darome tam tikrus judesiu i\u0161reik\u0161tus veiksmus tol, kol vaikai supranta, kas daroma, kartais jie ir patys bando taip daryti.\u00a0 Manau, kad spektakliuose vaikams tur\u0117t\u0173 b\u016bti gyvas aktorius, \u0161ok\u0117jas, kuris vaikui pad\u0117t\u0173 suprasti, jog \u010dia galima eiti ir tyrin\u0117ti.<\/p>\n Jubiliejaus proga mes patys \u201eDansemoje\u201c buvome suk\u016br\u0119 instaliacij\u0105, kurioje vaikai gal\u0117jo ilgai vaik\u0161\u010dioti, o spektaklio i\u0161traukos netur\u0117jo nei prad\u017eios, nei pabaigos, bet instaliacijos metu vyko \u0161okis. Buvo vaik\u0173, kuri\u0173 tris valandas negal\u0117jai i\u0161vesti, nes jie vis eidavo ratu. Kiti atsiguldavo, pamiegodavo, v\u0117l atsistodavo…<\/p>\n Veikiausiai \u010dia reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti ir apie k\u016br\u0117jo atsakomyb\u0119 bei \u012fsitikinimus. Kiek s\u0105moningai ir atsakingai tokie pasirinkimai padaryti ir koks j\u0173 tikslas: ar tai k\u016br\u0117jo menin\u0117 ambicija, ar noras susikalb\u0117ti su vaikais ir savo darbu j\u0173 patyrim\u0105, o gal ir tam tikr\u0105 \u017einojim\u0105 praturtinti?<\/strong><\/p>\n Kurdama kiekvien\u0105 savo spektakl\u012f, visuomet galvoju: k\u0105 \u0161i spektaklio dalis ar \u0161is sprendimas duos vaikui, apskritai \u2013 \u017ei\u016brovui? Koki\u0173 nauj\u0173 \u017eini\u0173, patyrim\u0173 jam suteiks? \u201eDansemos\u201c spektakliai yra \u0161okio spektakliai, jau\u010diu didel\u0119 atsakomyb\u0119, kaip pristatau \u0161ok\u012f vaikams. Visi kiti elementai yra tik papildomi, leid\u017eiantys labiau i\u0161ry\u0161kinti \u0161ok\u012f, j\u012f atskleisti. Net jei kuriu spektakl\u012f dramos ar l\u0117li\u0173 teatre, mano, kaip k\u016br\u0117jos esm\u0117 yra judesys. J\u012f ir ry\u0161kinu. Galiu atrasti papildom\u0173 dalyk\u0173, per kuriuos pristatau judes\u012f vaikams, bet labai ai\u0161kiai \u017einau, kad \u012f k\u016brin\u012f negalima prikrauti tiek, jog vaikas nebesuprast\u0173, kas yra spektaklio esm\u0117. Palikti erdv\u0117s ma\u017eajam \u017ei\u016brovui m\u0105styti, man yra vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173. Pirmiausia su jais komunikuoju, antra, siekiu, kad m\u016bs\u0173 komunikacija skatint\u0173 juos m\u0105styti. Kaip jie m\u0105stys \u2013 \u0161oks, kurs, \u017ei\u016br\u0117s \u2013 tai jau priklauso nuo j\u0173 individualios vidin\u0117s psichologin\u0117s konstrukcijos. Deja, m\u016bs\u0173 kult\u016bra ir \u0161vietimas n\u0117ra orientuoti \u012f m\u0105stant\u012f \u017emog\u0173. Vis dar \u0161iose srityse stebiu procesus, kreipian\u010dius vaikus tapti vykdytojais.<\/p>\n Savo spektakliuose visad galvoju: jei naudoju ka\u017ekok\u012f daikt\u0105, k\u0105 tai suteiks vaikui? Arba k\u0105 jis m\u0105stys, jei padarysime \u0161iuos judesius? Kai jaunieji \u017ei\u016brovai pradeda daryti pana\u0161ius judesius, kokius atliko \u0161ok\u0117jai, aktoriai, kai jie pradeda kartoti tai, k\u0105 mat\u0117, suprantu \u2013 mes susikalb\u0117jome, vaikai visk\u0105 pasako savo veiksmais, ypa\u010d tada, kai nemoka ar negali kalb\u0117ti.<\/p>\n Kaip atrodo k\u016brybinis procesas ir dramaturgija, kai spektaklis kuriamas platesnei auditorijai, pavyzd\u017eiui, \u012ftraukiant neuro\u012fvairius ma\u017euosius \u017ei\u016brovus? Kokius atradimus tai sukuria?<\/strong><\/p>\n \u0160\u012f pavasar\u012f Alytaus miesto teatre suk\u016briau spektakl\u012f \u201eDidelis ma\u017eas\u201c, skirt\u0105 k\u016bdikiams ir vaikams su negalia. Viename rodyme buvo gal \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 berniukas su autizmo spektro sutrikimu. Nors spektaklis i\u0161 ties\u0173 yra labai abstraktus, dramaturgija pagr\u012fsta abstrak\u010di\u0173 dyd\u017ei\u0173 ir auk\u0161\u010di\u0173 kaitos id\u0117jomis, berniukas po spektaklio pasak\u0117: \u201eO mano t\u0117tis vis tiek didesnis.\u201c Jis suvok\u0117, kad \u010dia buvo kalbama apie dyd\u017eius. Tokie susid\u016brimai mane ypa\u010d sujaudina. Buvo ir k\u016bdiki\u0173 auditorija, aktoriai k\u0117l\u0117 rankas \u012f vir\u0161\u0173, o dvej\u0173 met\u0173 berniukas atsistojo ir taip pat prad\u0117jo kelti rankas, parodydamas, kad jis yra didelis. Per tokias vaik\u0173 reakcijas \u012fvyksta\u00a0 m\u016bs\u0173 susikalb\u0117jimas..<\/p>\n Kartais pastebiu, kad k\u016br\u0117jai laukia vaik\u0173 reakcij\u0173, nes tai faina<\/em> t\u0117veliams, nes t\u0117vai d\u017eiaugiasi. Man vaik\u0173 reakcijos sako, kad mes kalbam\u0117s. Ne tod\u0117l, kad t\u0117vams b\u016bt\u0173 faina<\/em>. Ir galb\u016bt \u010dia i\u0161kyla problema: kai vaikai nerodo toki\u0173 reakcij\u0173, atrodo, kad spektaklis jiems nepatiko, ar ne\u012fdomu. I\u0161 ties\u0173, da\u017enai b\u016bna visai atvirk\u0161\u010diai: tai, kad vaikas s\u0117di ir \u017ei\u016bri, ir yra jo reakcija. Spektaklis j\u012f veikia, ka\u017ekas jam \u012fdomu. Kitas atsistoja ir ka\u017ek\u0105 daro, vadinasi, jis irgi su manimi, kaip k\u016br\u0117ja, kalbasi. Kitas \u017ei\u016brovas gali ka\u017ek\u0105 pasakyti, pakomentuoti. Visa tai man yra informacija apie tai, kad mes susi\u0161nekame ir kad vaikai m\u0105sto. Ir kiekvienas j\u0173 m\u0105sto savaip.<\/p>\n Pareng\u0117 Ugn\u0117 Ka\u010dkauskait\u0117.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" K\u0105 tik prasid\u0117jus \u0161okio teatro \u201eDansema\u201c \u201318-ajam sezonui, kalbam\u0117s su \u0161io teatro \u012fk\u016br\u0117ja, meno vadove ir choreografe, socialini\u0173 moksl\u0173 daktare …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":17749,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n