Austral\u0173 \u0161iuolaikinio \u0161okio trup\u0117s \u201eChunky Move\u201c spektaklis \u201eU>N>I>T>E>D\u201c i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrodo kaip dar viena technologin\u0117s ateities vizija. Ta\u010diau netrukus paai\u0161k\u0117ja, kad scenoje gimsta ne ateitis, o ka\u017ekas senesnio u\u017e \u017emog\u0173.<\/p>\n
Austral\u0173 \u0161iuolaikinio \u0161okio trup\u0117 \u201eChunky Move\u201c tarptautin\u0117je \u0161okio srityje i\u0161siskiria geb\u0117jimu jungti choreografij\u0105, technologijas ir vizual\u0173j\u012f men\u0105 \u012f atpa\u017e\u012fstam\u0105, nuolat kintan\u010di\u0105 scenin\u0119 kalb\u0105. Europin\u0117 spektaklio \u201eU>N>I>T>E>D\u201c premjera \u012fvyko Venecijos \u0161okio bienal\u0117je, o festivalio \u201eNew Baltic Dance\u201c metu jis pristatytas ir Lietuvoje.<\/p>\n
Skambant futuristinei elektroninei muzikai, \u012f scen\u0105 \u012fsiver\u017eia \u0161e\u0161i ry\u0161kiai veidus i\u0161sida\u017e\u0119 karingos laikysenos \u0161ok\u0117jai, prie k\u016bn\u0173 prisitvirtin\u0119 mokslin\u0119 fantastik\u0105 primenan\u010dias papildomas k\u016bno dalis \u2013 tarsi transformerius. J\u0173 kitoni\u0161kumas bauginantis, misti\u0161kas ir kartu viliojantis \u2013 kaip ir \u017emonijos santykis su industrine ateitimi. \u201eD\u016bm\u0173 fabriko\u201c, kadaise veikusio kaip dalgi\u0173 gamykla, erdv\u0117 spektakliui suteikia papildom\u0105 kontekstin\u012f sluoksn\u012f \u2013 industrin\u0117 architekt\u016bra \u010dia tampa ne fonu, o k\u016brinio logik\u0105 prat\u0119sian\u010dia aplinka. \u0160iame distopiniame roboti\u0161k\u0173 \u017eingsni\u0173 ir \u017evilgsni\u0173 pasirodyme su\u017eimba ka\u017ekas labai \u017emogi\u0161ka: bendrumas, ritualas, galiausiai \u2013 i\u0161silaisvinimas ir tik\u0117jimas.<\/p>\n Pagrindin\u0117 spektaklio a\u0161is \u2013 techniniai sprendimai: i\u0161 lop\u0173 sud\u0117lioti daugiasluoksniai \u0161ok\u0117j\u0173 kostiumai ir surinkimo robotus primenan\u010dios plastikin\u0117s k\u016bno konstrukcijos. Jos pailgina gal\u016bnes, kei\u010dia k\u016bno proporcijas, o kartu sukausto judesius \u2013 sujungia rank\u0105 su koja, apriboja laisv\u0119 ir ver\u010dia ie\u0161koti nauj\u0173 jud\u0117jimo b\u016bd\u0173. \u0160ie priedai kuria \u017emoni\u0173-robot\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f, ta\u010diau ilgiau stebint ima priminti ne ma\u0161inas, o atpa\u017e\u012fstamas gyvyb\u0117s formas \u2013 nariuotakojus. Tai atrodo nat\u016bralu: net ir bandydamas kurti ant\u017emogi\u0161k\u0105 k\u016bn\u0105, \u017emogus remiasi jau egzistuojan\u010diomis gyvyb\u0117s formomis \u2013 augalais ar gyv\u016bnais.<\/p>\n Grup\u0117je judantys k\u016bnai primena vien\u0105 kolonij\u0105, veikian\u010di\u0105 bendros naudos principu. D\u0117l to scenoje nyksta individualumas \u2013 \u0161ok\u0117jas \u010dia nebe asmuo, o didesnio organizmo dalis, veikianti pagal bendr\u0105 ritm\u0105. \u0160i kolektyvin\u0117 logika primena ne tik biologines strukt\u016bras, bet ir \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s modelius, kai individas vis da\u017eniau funkcionuoja kaip sistemos dalis, priklausanti ne vien politin\u0117ms ar religin\u0117ms bendruomen\u0117ms, bet ir \u012fvairiems interes\u0173 pagrindu susiformavusiems kolektyvams.<\/p>\n \u0160i kolektyvin\u0117 logika atsiskleid\u017eia ir choreografijoje. Judesio kalba apima ribot\u0105, ta\u010diau steb\u0117tinai tolyg\u0173 ir laisv\u0105 \u0161iuolaikinio \u0161okio jud\u0117jim\u0105, papildyt\u0105 gatv\u0117s \u0161oki\u0173 ir sen\u0173j\u0173 kovos men\u0173 motyvais. Galiausiai vienas i\u0161 \u0161ok\u0117j\u0173, Jaydenas Wallas, i\u0161tr\u016bksta i\u0161 kolektyvinio transo ir, spurd\u0117damas tarsi pauk\u0161tis, kupinas gaivali\u0161kos energijos, ima chaoti\u0161kai jud\u0117ti erdv\u0117je. \u0160is epizodas tarsi sutelkia vis\u0105 spektaklio krypt\u012f \u2013 primena, kad net ir kolektyvin\u0117je sistemoje visuomet atsiranda vietos individualiai laisvei.<\/p>\n Po \u201eU>N>I>T>E>D\u201c kuriamos tankios, beveik agresyvios kolektyvin\u0117s energijos graik\u0173 choreografo Christoso Papadopoulos spektaklis veikia kaip s\u0105moningas sul\u0117t\u0117jimas. K\u016br\u0117jas \u0161iame festivalyje pristat\u0117 naujausi\u0105 savo darb\u0105 \u201eMy Fierce Ignorant Step\u201c. Pra\u0117jusiais metais \u010dia rod\u0119s spektakl\u012f \u201eLarsen C\u201c, k\u016br\u0117jas sugr\u012f\u017eta su pasirodymu, dar labiau pabr\u0117\u017eian\u010diu bendrumo id\u0117j\u0105.<\/p>\n Ie\u0161kant atspirties ta\u0161ko \u0161io spektaklio formai, nat\u016braliai prisimenama Maurice\u2019o Ravelio kompozicija \u201eBolero\u201c. Ravelis suk\u016br\u0117 vien\u0105 tem\u0105, kuri, pristatyta fleitos paprasto ritminio motyvo fone, kartojama v\u0117l ir v\u0117l, vis kei\u010diant instrumentuot\u0119 ir per vis\u0105 k\u016brin\u012f laipsni\u0161kai auginant dinamik\u0105 nuo pianissimo<\/em> iki fortissimo<\/em>. Pana\u0161iu principu Papadopoulas savo spektaklyje nuosekliai ple\u010dia judes\u012f \u2013 nuo minimali\u0173 impuls\u0173 iki vis didesn\u0117s \u0161ok\u0117j\u0173 grup\u0117s jud\u0117jimo amplitud\u0117s ir intensyvumo.<\/p>\n Spektaklio scenovaizdis apnuogintas. Nors veiksmas vyksta Lietuvos nacionalinio dramos teatro Did\u017eiojoje sal\u0117je, \u0161i dekoruota itin minimaliai. Per vis\u0105 scen\u0105 i\u0161tiesta did\u017eiul\u0117 \u0161okio danga, nuo u\u017ekulisi\u0173 \u0161ok\u0117jus atskiria juodos plok\u0161t\u0117s-barjerai, o u\u017e j\u0173 nugaros tolumoje matomos kop\u0117\u010dios ir kiti scenos technik\u0173 \u012frankiai. Tai ypa\u010d krinta \u012f akis, nes \u0161i scena retai atrodo tokia nuoga ir primenanti repeticij\u0173 sal\u0119 \u2013 net tuomet, kai joje vyksta ne teatro renginiai, pavyzd\u017eiui, kino premjeros.<\/p>\n Kostiumai taip pat n\u0117ra i\u0161skirtiniai \u2013 \u0161ok\u0117jai vilki paprastas palaidines, kelnes ar kitus drabu\u017eius, su kuriais, regis, gal\u0117t\u0173 ateiti tiesiai \u012f repeticij\u0105. Niekas nesiekia j\u0173 suvienodinti esteti\u0161kai. Svarbiausia, kad apranga b\u016bt\u0173 patogi ir leist\u0173 k\u016bnui laisvai veikti erdv\u0117je. Tod\u0117l toks scenovaizdis atrodo kaip s\u0105moningas sprendimas atsisakyti bet kokio pertekliaus ir vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelkti \u012f choreografij\u0105.<\/p>\n Spektaklyje skambanti Kornilioso Selamsio muzika palaiko augimo princip\u0105 \u2013 ji ne tiek iliustruoja judes\u012f, kiek kuria l\u0117tai besikaupiant\u012f intensyvum\u0105, primenant\u012f \u201eBolero\u201c dramaturgij\u0105, ir u\u017eduoda ritm\u0105, kuris analogi\u0161kai vystosi nuo minimalistin\u0117s instrumentuot\u0117s iki kulminacijos. Pirmieji k\u016brinio taktai net primena metronom\u0105, o tai leid\u017eia spektakl\u012f suvokti ir kaip refleksij\u0105 apie pat\u012f \u0161ok\u012f. Juk nors \u017ei\u016brovas scenoje mato vientis\u0105 choreografij\u0105, per repeticijas judesi\u0173 kompozicijos da\u017eniausiai konstruojamos skai\u010diais, ritminiais intervalais ir nuolat kartojamomis sek\u0173 kombinacijomis.<\/p>\n Muzikos diktuojamas ritmas persikelia ir \u012f pat\u012f judes\u012f. Papadopoulas choreografij\u0105 suvokia kaip vis\u0105 pasaul\u012f siejan\u010di\u0105 sistem\u0105. Viename interviu jis pateikia paprast\u0105 pavyzd\u012f: kai grup\u0117 \u017emoni\u0173 va\u017eiuoja traukiniu ar autobusu ir transporto priemon\u0117 staigiai stabdoma, visus vienu metu palie\u010diantis judesys jau yra choreografija. B\u016btent tokiais bendrais, pasikartojan\u010diais impulsais, veikian\u010diais visus \u0161ok\u0117jus, kuriama jo choreografin\u0117 vizija.<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/DSC00447-2.jpg\")
<\/a>\u201eChunky Move\u201c spektaklis \u201eU>N>I>T>E>D\u201c, Ilm\u0117s Vy\u0161niauskait\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n<\/a>Christoso Papadopouloso spektaklis \u201eMy Fierce Ignorant Step\u201c, Donato Ali\u0161ausko nuotr.<\/em><\/p>\n