![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2018\/04\/4-710x473.jpg\")
<\/p>\nAtsimenu vaikyst\u0117je intensyviai ie\u0161kodavome t\u0117v\u0173 tol\u0117liau pad\u0117tos knygos \u201eI\u0161 kur a\u0161 atsiradau\u201c, o slap\u010dia j\u0105 perskait\u0119, pus\u0119 l\u016bp\u0173, nors k\u0105 jau ten \u2013 visa gerkle, aptarin\u0117davome kieme. Visai neseniai ir a\u0161 sulaukiau ma\u017eojo \u017emogaus klausimo: \u201eo kas yra DNR?\u201c. Kitaip tariant, nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173, norom nenorom, visi esame prigimtiniai filosofai, kankinami am\u017ein\u0173j\u0173 kausim\u0173 \u2013 i\u0161 kur atsiradome? Kas esame? Ir kur einame?<\/p>\n
\u017dmogaus tragi\u0161kumas turb\u016bt ir slypi savosios prasm\u0117s arba gyvenimo beprasmyb\u0117s suvokime. Geb\u0117jimas reprodukuoti b\u016bt\u012f ir \u012fprasminti egzistencij\u0105 pagal \u201egaliojan\u010di\u0105 mad\u0105\u201c leid\u017eia vienaip ar kitaip pasijausti (ne)s\u0117kmingais, (ne)gra\u017eiais, (ne)prasmingais. Ir nenuostabu, kad, sakykime m\u016bs\u0173, galb\u016bt jaunam brand\u017eios kartos atstovui (jei 1989 m. gimusius galime traktuoti kaip esan\u010dius tarp jauno ir brandaus) savirealizacijos paie\u0161kos pasirei\u0161kia per k\u016bni\u0161kumo prizm\u0119.<\/p>\n
Ka\u017ekada dokumentin\u0117je laidoje \u017ei\u016br\u0117dama apie visat\u0105 ir m\u016bs\u0173 galaktikos atsiradim\u0105, sugeb\u0117jau \u012fsid\u0117m\u0117ti vien\u0105 teigin\u012f \u2013 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir m\u016bs\u0173 chemini\u0173 element\u0173 sud\u0117tis yra tokia pati. Kitaip tariant, n\u0117ra ka\u017ekoki\u0173 \u201ene\u017eemi\u0161k\u0173\u201c element\u0173, mes visi esame i\u0161 vieno. Esame tiek pat \u017emogi\u0161ki, kiek ir ne\u017emogi\u0161ki. Greta dar yra tokia Gajos hipotez\u0117, teigianti, kad \u017dem\u0117 egzistuoja kaip atskira sistema ir yra gyvas organizmas. Mano galvoje tai primena Arturo Klarko knygos heroj\u0173, kuris pats kaip asmenyb\u0117 bei jo visas pasaulis yra vienas ir tas pats. Vienas organizmas egzistuoja tol, kol yra visi kiti ir atvirk\u0161\u010diai. Tod\u0117l jie negali suvokti mirties baim\u0117s, nes visi nemir\u0161ta, o vieneto mirtis negali tur\u0117ti \u012ftakos visetui.<\/p>\n
Bet vieneto gyvenimas ir mirtis gali b\u016bti tragedija\/komedija\/prasm\u0117 ir beprasmyb\u0117. Tod\u0117l rodos, kad tik sav\u0119s kaip vienio visatoje nesuvokiantis organizmas gali suteikti itin daug reik\u0161m\u0117s saviegzistencijai. Savosios fiziologijos ir psichologijos atpa\u017einimui ir \u012ftvirtinimui. Turb\u016bt tame ir slypi spektaklio \u201eAneckxander\u201c (chor. Alexanderis Vantournhoutas) gyvenimo tragedija. Lygiai ten pat t\u016bno ir gyvenimo prasm\u0117 bei beprasmyb\u0117, komedija ir li\u016bdesys.<\/p>\n
<\/p>\n
Nuotrauk\u0173 autorius:<\/p>\n
Alexanderis\/Aneckxanderis nusimeta savojo sociumo kostium\u0105 tam, kad gimt\u0173 auditorijos akyse. Tam, kad transformuot\u0173 savo k\u016bn\u0105, pateikt\u0173 j\u012f kaip daikt\u0105, galb\u016bt objekt\u0105 ir abjekt\u0105 (anot J. Kristevos, tai ka\u017ekas, kas yra nei subjektas, nei objektas kaip tam tikra paribio substancija.), atsisakydamas visuomen\u0117s \u012ftakos ne\u012fgimtai nuogumo g\u0117dai (arba prisiimdamas prak\u0105sto pa\u017einimo obuolio pasekmes). Ir mes galime klaid\u017eioti po \u012fvairias esamas ar menamas metaforas, svarstyti, k\u0105 gi gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti tie nepatog\u016bs platforminiai batai, bokso pir\u0161tin\u0117s ar arlekino apykakl\u0117, ugnis ir scenos veiksm\u0105 apgaubiantys d\u016bmai. Kitaip tariant, k\u0105 gal\u0117tume de\u0161ifruoti k\u016brinyje, kuris anotacijoje apib\u016bdinamas kaip \u201eArvo P\u00e4rto k\u016brini\u0173 variacijos pianinui, dviem batams, bokso pir\u0161tin\u0117ms ir k\u016bnui.\u201c Nes k\u016bnas t\u0117ra dar vienas daiktas \u0161alia bat\u0173, pir\u0161tini\u0173, arlekino apykakl\u0117s ir sintezatoriaus.<\/p>\n
Visgi, nuolat besikartojantys keli elektrinio pianino garsai ir vos besiskirian\u010dios gars\u0173 improvizacijos bei nesibaigiantis A. Vantournhouto \u0161okis t\u0119siasi tol, kol \u017ei\u016brov\u0173 sal\u0117s nepalieka paskutinis asmuo, k\u016br\u0117jas yra ir \u0161oka, primindamas t\u0105 dailut\u0119 balerin\u0105 i\u0161 muzikin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s. Tik jos savininkas, kitaip tariant tik tas, kuris laiko j\u0105 rankoje\u00a0 turi gali\u0105 j\u0105 priversti groti ir turi gali\u0105 u\u017etildyti. Asmeni\u0161kai tokie daiktai ir i\u0161 j\u0173 sklindanti mechani\u0161ka muzika, su tomis dailiomis besisukan\u010diomis balerinomis visada atrodo ne tik mistifikuotai, bet ir \u0161iek tiek kraupiai. Ir prakti\u0161kai visada ne\u0161a ka\u017ekoki\u0105 li\u016bdn\u0105, minorin\u0119 \u017eini\u0105 \u2013 pasibaigusios vaikyst\u0117s, netikro gro\u017eio, sustabdytos\/mirusios akimirkos.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/2nd_aneckxander_promo-e1517231960813-1331x2000-473x710.jpg\")
<\/p>\n
Taigi, jei mes galime gabalais i\u0161narstyti meno k\u016brinius, su postmodernizmui b\u016bdingu cinizmu dekonstruoti k\u016brinio visum\u0105, \u017evelgti \u012f d\u0117lion\u0117s detales ir diskutuoti apie u\u017ebaigto k\u016brinio beprasmyb\u0119 bei negalimum\u0105, \u201eAneckxander\u201c prie\u0161 m\u016bs\u0173 akis, norom ar ne, atskleid\u017eia viso to intelektinio g\u0117r\u0117jimosi savimi beprasmyb\u0119. Surinkdami save i\u0161 detali\u0173 ir m\u0117gindami tai vadinti prasminga visuma, mes kartais pamir\u0161tame, kad ne daiktai mus apibr\u0117\u017eia.<\/p>\n
Tad tokioje muzikin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s ekspozicijoje, dekonstruotame \u017emogaus k\u016bne, kuris n\u0117ra nei seksualus, nei sakralus, nei asmeni\u0161kas, mes m\u0117giname atsakyti \u012f am\u017ein\u0105j\u012f klausim\u0105 \u2013 tai visgi, kas mes esame? Ar tik tas k\u016bnas ir kraujas? Ar infantilus m\u0117ginimas save sukurti? Ar, nuo ma\u017edaug praeito am\u017eiaus a\u0161tunto de\u0161imtme\u010dio besit\u0119siantis susi\u017eav\u0117jimas\/susidom\u0117jimas dirbtiniu intelektu, robotais, kyborgais<\/em> ir visais kitais \u017emogaus egzistencij\u0105 dekonstruojan\u010diais bei savoti\u0161kai nuvertinan\u010diais artefaktais m\u016bs\u0173 kartais nepriartino prie Gajos hipotez\u0117s?<\/p>\n Kad ir kiek m\u0117gintumei save susikurti, tu tesi vientiso organizmo dalis ir jokios bokso pir\u0161tin\u0117s, arlekino apykakl\u0117 ar batai to nepasl\u0117ps. Net jei tavasis k\u016bnas tebus tragedijos ir komedijos susitikimo aik\u0161tel\u0117, ka\u017ein ar gali tik\u0117tis tame atrasti autenti\u0161k\u0105j\u0105 b\u016bt\u012f. I\u0161 dulk\u0117s \u012f dulk\u0119 arba i\u0161 \u017evaig\u017ed\u0117s \u012f \u017evaig\u017ed\u0119, kad ir kiek be\u017eaistumei ir m\u0117gintumei savo k\u016bno galias, tai ir teliks vienu i\u0161 daugelio k\u016bn\u0173, vienu i\u0161 vieno visuotinio k\u016bno.<\/p>\n …………………………………………………………………………………………………………………………………………..<\/p>\n Kurtas Vonegutas \u201eTitano sirenose\u201c ra\u0161\u0117, jog \u017emonija egzistuoja tik tod\u0117l, kad pakeliui i\u0161 vienos planetos \u012f kit\u0105, keliautojui sugedo tarpgalaktinis laivas. Jam sutaisyti reik\u0117jo \u017emonijos, tad tam \u0161i ir buvo sukurta. Visa m\u016bs\u0173 egzistencija gr\u012fsta tuo, kad reik\u0117jo perduoti laivo kapitono ne\u0161am\u0105 lai\u0161k\u0105 kitai planetai. Jame buvo vienas \u017eodis \u2013 \u201eSveiki\u201c.<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Atsimenu vaikyst\u0117je intensyviai ie\u0161kodavome t\u0117v\u0173 tol\u0117liau pad\u0117tos knygos \u201eI\u0161 kur a\u0161 atsiradau\u201c, o slap\u010dia j\u0105 perskait\u0119, pus\u0119 l\u016bp\u0173, nors k\u0105 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":324,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[],"yoast_head":"\n![\"\"](\"https:\/\/dance.lt\/new\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/aneckxander_promo_71-2000x1327-710x471.jpg\")
<\/p>\n