\u201eI am sharing my perception, not the truth. The truth is in your experience.\u201c<\/p>\n
Bonnie Bainbridge Cohen<\/p>\n
A\u0161 dalinuosi savo suvokimu, ne savo tiesa. Tiesa yra tai, k\u0105 tu pats patiri. <\/em><\/p>\n Bonnie Bainbridge Cohen<\/p>\n <\/p>\n \u012egimta m\u016bs\u0173 kalba. Meno forma, socializacijos b\u016bdas ir jud\u0117jimo praktika. Ritualas. Fizin\u0117 ir k\u016brybin\u0117 rai\u0161ka. Chaosas, katarsis ir grie\u017eta strukt\u016bra. Mokymas ir gydymas. Visa tai ir dar daugiau telpa \u017eod\u017eio \u201e\u0161okis\u201c prasm\u0117je. Pagauta impulso patyrin\u0117ti ry\u0161ius tarp \u0161okio edukacijos ir terapijos, vaizdo tilto Vilnius-Helsinkis pagalba kalbuosi su Andriumi Katinu<\/strong>.<\/p>\n Andrius – \u0161okio menininkas, \u0161iuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos \u0160okio ir judesio katedros ved\u0117jas. Mano akimis – dar ir filosofas. A\u0161, \u0161io teksto autor\u0117, atstovauju \u0161okio-judesio ir k\u016bno terapijos laukui. Nuo 2019 m. rudens \u0160okio ir judesio katedroje atsirado \u0160okio-judesio terapijos magistrant\u016bros studijos.<\/p>\n Tod\u0117l mano pirmas klausimas ir yra apie tai, kokius bendrumus pastebi tarp menin\u0117s \u0161okio praktikos ir \u0161okio terapijos?<\/em><\/p>\n A\u0161 \u0161iek tiek \u017einau bendrus kontekstus arba bendras praktikas, suaktyv\u0117jusias ma\u017edaug 80-aisiais metais, ir kuriomis dalijasi \u0161okio terapija ir menin\u0117 \u0161okio praktika. Pavyzd\u017eiui, kad ir BMC[1]<\/a> (body mind centering<\/em>) metodas, kur\u012f matau kaip bendr\u0105 vardikl\u012f, labai aktual\u0173 abiejose srityse. B\u016btent 8-ame de\u0161imtmetyje pastebimas \u0161okio suvokimo paradigmos kitimas; tampa aktualus fenomenologinis aspektas – suvokti \u0161ok\u012f ne tik kaip \u017eenkl\u0105, simbol\u012f, kod\u0173 sistem\u0105, bet ir kaip patyrim\u0105, kuriuo galima dalytis ir su kuriuo galima tapatintis. Tai suaktyvino pasaul\u0117jautos suvokim\u0105 per k\u016bn\u0105. K\u016bnu ir per k\u016bn\u0105. Manau, kad tai padar\u0117 poslink\u012f i\u0161 tebesan\u010dio gajaus, dekarti\u0161ko po\u017ei\u016brio \u201eprotas, mintis ir k\u016bnas\u201c \u012f bendresn\u012f pasaulio suvokim\u0105 k\u016bno poj\u016b\u010diais. Tod\u0117l manau, kad tokie metodai kaip BMC labai ai\u0161kiai artikuliuoja \u0161iuos suvokimo aspektus, o tai, neabejotinai, daro \u012ftak\u0105 \u012fvairioms menin\u0117ms \u0161okio praktikoms.<\/p>\n Apie 2000-uosius tiek filosofijoje, tiek kognityviniuose moksluose prad\u0117ta daugiau kalb\u0117ti apie percepcij\u0105 ir apie tai, kad smegenys galb\u016bt neatlieka visos suvokimo funkcijos: jos u\u017eima svarbi\u0105 rol\u0119, bet neapima viso suvokimo. Mes labai daug k\u0105 aplink save suvokiame b\u016btent k\u016bnu. Taip atsiranda dar intensyvesnis dialogas tarp \u0161okio ir filosofijos, kognityvini\u0173 bei neuromoksl\u0173. Minint filosofus, kurie kalba apie percepcij\u0105, noriu \u012fvardyti Alv\u0105 No\u00eb[2]<\/a>, kurio veikla tampriai susijusi su \u0161okiu. \u012edomu tai, kad kai jis prad\u0117jo bendradarbiauti su \u0161okiu ir kalb\u0117ti apie percepcijos fenomen\u0105 bei svarb\u0173 suvokim\u0105 k\u016bnu, \u0161okio bendruomen\u0117 nustebo: \u201emes taip dirbame jau daugel\u012f met\u0173, tai mums pa\u017e\u012fstami dalykai ir mes apie tai kalbame tiek verbaliai, tiek ir neverbaliai\u201c.<\/p>\n Svarb\u016bs ir kartu bendri dalykai tiek \u0161okio, tiek terapijos srityse yra pakit\u0119s k\u016bno suvokimas, judesio s\u0105moningumas. Mes visa tai i\u0161lupin\u0117jame lyg kok\u012f svog\u016bn\u0105: kokie procesai vyksta mums judant. K\u016bnas neb\u0117ra tik objektyvizuojamas instrumentas, jis taip pat yra ir subjektas. Ir jis ne tik reprezentuoja ka\u017ekokias id\u0117jas, temas, bet ir pats savaime yra id\u0117ja ir tema. Diskusija tarp \u0161okio kaip reprezentacijos ir \u0161okio kaip proces\u0173 patyrimo \u012fk\u016bnijimo yra labai aktuali ir aktyvi, taip pat \u012ftraukianti \u012fvairius subtilius suvokimo slenks\u010dius tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 aspekt\u0173.<\/p>\n Kalbant apie reprezentacij\u0105 ir \u012fk\u016bnijim\u0105, k\u0105 sako tavo d\u0117stymo patirtis apie m\u016bs\u0173 \u0161ok\u0117jus – jie labiau \u012fsik\u016bnij\u0119 ar reprezentatyv\u016bs?<\/em><\/p>\n Min\u0117jau, kad tarp t\u0173 dviej\u0173 dalyk\u0173 yra labai daug subtili\u0173 slenks\u010di\u0173, tod\u0117l n\u0117ra paprasta \u012fvardyti, kada tai yra \u012fk\u016bnijimas, o kada – reprezentacija. \u0160ie procesai vienaip ar kitaip persipina. \u017dvelgdamas \u012f platesn\u012f paveiksl\u0105, manau, kad visoje Lietuvos edukacijos sistemoje (\u0161ok\u0117jai irgi yra \u0161ios sistemos dalis) didelis d\u0117mesys yra skiriamas rezultatyvumui ir vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 norm\u0173 \u012fgyvendinimui. Galb\u016bt \u012fgyvendinimui siaur\u0105ja prasme. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 edukacijos sistemose \u017eymiai daugiau d\u0117mesio skiriama pa\u010diam mokymosi bei jo suvokimo procesui. Pradedant nuo neformalaus ugdymo ir iki pat profesional\u0173 ruo\u0161imo, pastebiu, kad Lietuvoje \u0161okio edukacija yra labai didakti\u0161ka ir orientuota \u012f rezultat\u0105, tai yra \u012f formas, \u012f estetik\u0105. Tampa svarbus \u0161okio technikos ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kaip motorikos element\u0173, demonstravimas. Negaliu sakyti, kad neegzistuoja nauj\u0173 pedagogini\u0173 paradigm\u0173, ta\u010diau kol kas vyrauja at\u0117jusios i\u0161 tradicini\u0173 \u0161okio d\u0117stymo metod\u0173.<\/p>\n Kartais nustembu, kod\u0117l tos pa\u010dios kartos \u0161ok\u0117jai, lyginant su aktoriais, yra \u017eymiai labiau disciplinuoti, nori tur\u0117ti taisykles ir konkretesnes gaires, o aktoriai – laisvesni, atviriau priima k\u016brybinius pasi\u016blymus. Manau, kad tai nul\u0117m\u0117, jog \u0161ok\u0117jai, ateidami studijuoti, jau turi tam tikr\u0105 \u0161okio edukacijos baga\u017e\u0105, ko galb\u016bt neturi aktoriai. Ir ta \u0161okio edukacija sustato\u00a0 tam tikrus kanonus, konvencijas, kaip turi vykti paskaita, kas yra dinami\u0161ka pamoka. Tai yra daug norm\u0173, kurios kartais savaime suprantamos, bet niekada ai\u0161kiai ir garsiai ne\u012fvardijamos.<\/p>\n Ar \u0161ok\u0117j\u0173 turima strukt\u016bra neapriboja j\u0173 k\u016brybin\u0117s ir emocin\u0117s rai\u0161kos? <\/em><\/p>\n I\u0161 dalies. Jokiu b\u016bdu negalima sakyti, kad \u0161ok\u0117jai yra ma\u017eiau k\u016brybi\u0161ki negu aktoriai, nes tai b\u016bt\u0173 absurdi\u0161kas teiginys. Ta\u010diau \u0161okio edukacijos, vykusios nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173, \u012ftaka strukt\u016bruoja m\u016bs\u0173 m\u0105stym\u0105 ir veikim\u0105. Ir tai turi daug teigiam\u0173 aspekt\u0173, kaip antai, \u0161ok\u0117jai da\u017enai turi stipr\u0173 abstrahuot\u0105 m\u0105stym\u0105, savit\u0105 erdv\u0117s, laiko suvokim\u0105. Bet gr\u012f\u017etant prie k\u016brybin\u0117s ir emocin\u0117s rai\u0161kos, tenka galvoti: \u201ek\u0105 a\u0161 galiu padaryti su tuo, k\u0105 \u017einau ir ko dar ne\u017einau?\u201c, kaip tada pamir\u0161ti visa tai, k\u0105 a\u0161 moku ir leisti toms \u017einioms ar patyrimui pasireik\u0161ti savaime. Be s\u0105moningo noro demonstruoti savo \u012fg\u016bd\u017eius ar \u017einias, o leisti ir pasitik\u0117ti.<\/p>\n Kadangi d\u0117stydamas daugiausiai remiuosi savo k\u016brybine praktika, to ne visuomet pakanka. Tenka tyrin\u0117ti akademin\u0119 literat\u016br\u0105, kurioje mane inspiruoja Barendo van Hausdeno ir Pascalio Gieleno mintys, i\u0161skirian\u010dios tris pagrindines kompetencijas, kurios pl\u0117tojamos meno ugdyme. Pirma – kult\u016brinis s\u0105moningumas arba savimon\u0117; tai geb\u0117jimas laisvai reik\u0161ti savo tapatyb\u0117s koncepcij\u0105. Antras – vaizduot\u0117; tai veikla apimanti empatijos aspektus, geb\u0117jim\u0105 \u017evelgti \u012f situacijas, problemas i\u0161 skirting\u0173 perspektyv\u0173. Taip pat ji suformuota kalbos tinklo ir nei\u0161vengiamai susijusi su tokiomis pa\u017einimo strategijomis, kaip suvokimas, interpretacija, analiz\u0117. Tre\u010dia – mediumo meistri\u0161kumas; m\u016bs\u0173 atveju – \u0161okis.<\/p>\n Bet vaizduot\u0117 gali reik\u0161tis ir per judes\u012f.<\/em><\/p>\n Taip, tiesiog tam reikia konteksto, teorini\u0173 ir praktini\u0173 \u017eini\u0173, gyvenimi\u0161ko patyrimo. Da\u017eniausiai \u0161okio edukacijoje dominuoja susitelkimas \u012f medium\u0105: \u0161okio technikos, k\u016bnas, k\u016bnas, k\u016bnas. O visi kiti dalykai yra antriniai arba net tretiniai. O kuomet reik\u0117t\u0173 naudoti mediumo geb\u0117jimus k\u016brybingai – k\u0105 su tuo daryti? Tuomet tampa aktual\u016bs kiti du – vaizduot\u0117s ir savimon\u0117s – aspektai. K\u0105 daryti su tuo, k\u0105 jau \u017einau? Kaip tai gali komunikuoti su aplinka? Su meno sritimi? K\u0105 tai i\u0161rei\u0161kia? Kas slypi u\u017e to, k\u0105 a\u0161 i\u0161rei\u0161kiu? Tod\u0117l vert\u0117t\u0173 t\u0105 medium\u0105 truput\u0117l\u012f atitraukti \u012f antr\u0105 plan\u0105 arba suteikti kit\u0105 supratim\u0105 apie tai.<\/p>\n \u010cia k\u016bno s\u0105moningumas tampa labai aktualus. Ne kaip instrumentas, bet kaip subjektas. K\u0105 komunikuoja pats \u0161okis? Savo buvimu, skleid\u017eiama energija, per kinestetin\u0119 patirt\u012f.<\/p>\n Gr\u012f\u017etu prie minties, kad menas turi terapin\u012f poveik\u012f. Jis ka\u017ekokiu b\u016bdu kei\u010dia m\u016bs\u0173 b\u016bsen\u0105, daro jai \u012ftak\u0105. Norime mes to ar ne, ta\u010diau m\u016bs\u0173 viduje pokytis \u012fvyksta: emociniame, psichologiniame, hormoniniame lygmenyse. O kaip tau atrodo, ar pats \u0161okis yra gydantis, terapinis? Terapija tiek \u017ei\u016brovui, tiek ir pa\u010diam atlik\u0117jui?<\/em><\/p>\n Manau, kad terapinis poveikis yra neabejotinai. Man tai susi\u0161aukia su mano min\u0117tomis trimis edukacijos kompetencijomis, o ypa\u010d su savimone – sav\u0119s, pasaulio ar aplinkos suvokimu. Terapijoje labai svarbus yra sav\u0119s suvokimas – kas a\u0161 esu, kaip funkcionuoju, kaip a\u0161 gal\u0117\u010diau pad\u0117ti sau funkcionuoti. Kas mes esame, suvokiame ir per savo k\u016brybin\u0119 veikl\u0105. Galb\u016bt \u0161okio, kaip meno, veikloje vaizduot\u0117s elementas yra aktyvesnis. Vaizduot\u0117s kaip erdv\u0117s, suteikian\u010dios kontekst\u0105 skirtingoms \u017einioms, skirtingiems aspektams ir leid\u017eianti jiems komunikuoti. U\u017e viso to a\u0161 nebestoviu kaip svarbiausias dalykas, bet tampu mediumu, per kur\u012f rei\u0161kiasi kiti dalykai.<\/p>\n Gird\u017eiu, kad mediumas gali b\u016bti ne tik pats \u0161okis, bet juo gali b\u016bti ir \u0161ok\u0117jas, atlik\u0117jas, choreografas.<\/em><\/p>\n Manau, kad taip. Tie dalykai vienas su kitu susipyn\u0119 dinaminiu ry\u0161iu: jie ir susij\u0119 ir vienas kitame atsispindi. A\u0161 kaip k\u016bnas, kaip \u017emogus, jud\u0117damas ir esu \u0161okis. \u0160okis n\u0117ra ka\u017ekas \u0161alia man\u0119s, a\u0161 tampu \u0161okiu. Kita vertus, a\u0161 taip pat galiu pary\u0161kinti j\u0173 atskirt\u012f. A\u0161, kaip \u017emogus, galiu b\u016bti ir mediumu, bet tuo pa\u010diu, prisimin\u0119s dekarti\u0161k\u0105 dichotomij\u0105, galiu nuo to atsiskirti.<\/p>\n \u012edomu tai, kad kitos meno formos neturi tokio tampraus ry\u0161io su k\u016bnu. Pvz., dail\u0117s mediumas yra spalvos, muzikos – garsas, kuris net neb\u016btinai turi b\u016bti transliuojamas \u017emogaus, teatras yra labai sinkreti\u0161kas, jo negalima ka\u017ekaip i\u0161gryninti iki vienio. \u0160okyje yra judesys, bet taip pat judesys yra k\u016bnas.<\/p>\n Tarp keturi\u0173 meno terapijos sri\u010di\u0173 – muzikos, dail\u0117s, dramos ir \u0161okio – b\u016btent \u0161okio terapija prilyginama gr\u012f\u017eimui \u012f savo namus, \u012f savo k\u016bn\u0105. K\u0105 manai apie posak\u012f \u201ek\u016bnas – mano namai\u201c?<\/em><\/p>\n \u0160is posakis atrodo lengvas, naivus, gal net utopi\u0161kas. Turint omenyje, kad m\u016bs\u0173 Vakar\u0173 kult\u016broje k\u016bnas daug t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 buvo prilyginamas ka\u017ekam niekingesniam, netgi nuod\u0117m\u0117s terpei, ir nebuvo vertas tiek d\u0117mesio, kiek ka\u017ekokios auk\u0161tos materijos. Ir tik pastarajame \u0161imtmetyje bandome suvokti, kad k\u016bnas ir esu a\u0161. Jei turiu s\u0105mon\u0119, tai tuomet kur ta s\u0105mon\u0117 yra? Gal s\u0105mon\u0117 did\u017ei\u0105ja dalimi egzistuoja k\u016bne. Mes ne\u017einome, kas vyksta su mumis, kai k\u016bnas mir\u0161ta ir kur s\u0105mon\u0117 dingsta. Bet tai, kiek daug mes suvokiame apie pasaul\u012f per k\u016bn\u0105, rodo, kad labai daug s\u0105moningumo ir s\u0105mon\u0117s yra m\u016bs\u0173 k\u016bne. Tod\u0117l \u0161iame kontekste posakis \u201ek\u016bnas – m\u016bs\u0173 namai\u201c yra teigiamas.<\/p>\n Atsi\u017evelgdami \u012f mokslinius tyrimus, ypa\u010d neuromoksl\u0105, kiekvien\u0105 kart\u0105 suvokiame, kiek daug mes ne\u017einome apie savo k\u016bn\u0105, jo galimybes ir kas mes esame. Koks m\u016bs\u0173 – biologini\u0173 b\u016btybi\u0173 – potencialas? Ir i\u0161 terapin\u0117s pus\u0117s: koks m\u016bs\u0173 potencialas balansuoti, susireguliuoti save?<\/p>\n Kalb\u0117dami apie savireguliacij\u0105 galime prisiminti k\u016bni\u0161kus resursus. Pavyzd\u017eiui, k\u016bno sistemas: griau\u010di\u0173, raumen\u0173, kraujotakos, kv\u0117pavimo, \u0161irdies, vir\u0161kinimo, nerv\u0173 ir t. t. Kai vienos i\u0161 j\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 veikia labai aktyviai ir \u201epavargsta\u201c, kitos kur\u012f laik\u0105 gali jas kompensuoti, taip mums pad\u0117damos susibalansuoti. Aktyviai fizi\u0161kai pajud\u0117jus – gerai pails\u0117ti ir atstatyti resursus. Ta\u010diau \u010dia svarbu i\u0161siugdyti geb\u0117jim\u0105 jausti savo k\u016bn\u0105, gird\u0117ti jo siun\u010diamas \u017einutes, suvokti ry\u0161\u012f tarp sistem\u0173.<\/em><\/p>\n Manau yra daug ry\u0161i\u0173, kuri\u0173 mes n\u0117 ne\u017einome, net nenutuokiame, kad jie egzistuoja. Kol kas fraz\u0117 \u201ek\u016bnas – m\u016bs\u0173 namai\u201c man sukelia \u0161ypsen\u0105, bet taip pat ir suvokim\u0105, kad dar yra labai daug k\u0105 tyrin\u0117ti.<\/p>\n O kod\u0117l \u0161i fraz\u0117 kelia \u0161ypsen\u0105?<\/em><\/p>\n Gal vyrauja skepsis apie ezoterines praktikas. Nors tose praktikose taip pat yra nauding\u0173 \u017eini\u0173.<\/p>\n Jei jau prakalbome apie ezoterik\u0105, tai noriu pasteb\u0117ti, kad nema\u017ea dalis Vakar\u0173 mokslinink\u0173, kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 tyrin\u0117jan\u010di\u0173 \u012fvairias \u017emogaus k\u016bno dalis (smegenis, l\u0105steles, \u017earnyn\u0105, \u0161ird\u012f), pastebi bei integruoja t\u0105 vadinam\u0105j\u0105 \u201eezoterin\u0119\u201c dal\u012f, da\u017enai kildinam\u0105 i\u0161 Ryt\u0173. Tod\u0117l \u0161iuo metu jau tampa norma sen\u0173j\u0173 Ryt\u0173 civilizacijos tradicijas pagr\u012fsti moksli\u0161kai. Vienas i\u0161 vyraujan\u010di\u0173 stereotip\u0173 yra tas, kad mes Vakaruose link\u0119 pasikliauti tik protu, tai yra \u201egyvename galvoje\u201c, o Rytuose \u017emon\u0117s yra labiau \u012fsik\u016bnij\u0119 ir dvasingi. Ta\u010diau kiekvieno \u017emogaus k\u016bnas turi \u012fgimt\u0105 geb\u0117jim\u0105 suvokti aplink\u0105 ir bendrauti ne tik per kalb\u0105. Be penki\u0173 pagrindini\u0173 jusli\u0173, mes patiriame bei komunikuojame dar ir \u017earnyno (tai m\u016bs\u0173 senosios smegenys) ar \u0161irdies elektromagnetini\u0173 bang\u0173 pagalba.<\/em><\/p>\n Neseniai klausiausi \u017eymaus traum\u0173 gydymo specialisto Besselio van der Kolko[3]<\/strong><\/a>, para\u0161iusio knyg\u0105 \u201eK\u016bnas mena visk\u0105\u201c, paskaitos. B. van der Kolkas pasakoja, kad nuvyk\u0119s \u012f Afrik\u0105 jis mato \u017emones, \u0161okan\u010dius autenti\u0161kus \u0161okius ar mu\u0161an\u010dius b\u016bgnus, nuvyk\u0119s \u012f Kinij\u0105 – daran\u010dius Thai Dzi, nuvyk\u0119s \u012f Indij\u0105 – medituojan\u010dius. Ta\u010diau atvyk\u0119s \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105, jis nebepastebi joki\u0173 ritual\u0173. Per\u0161asi i\u0161vada, kad mes nebeatliekame nat\u016brali\u0173 k\u016bni\u0161k\u0173 ritual\u0173. Net \u0161okis – savo pirmine reik\u0161me – irgi yra ritualas. \u012evairi\u0173 apeig\u0173, viliojimo, iniciacij\u0173 \u0161okis, kuris gali transformuoti ar gydyti, taip pat suteikti strukt\u016br\u0105 bei bendryst\u0117s poj\u016bt\u012f. <\/em><\/p>\n Tu palietei labai daug dalyk\u0173, kuriems i\u0161 esm\u0117s pritariu. Gal tai m\u016bs\u0173 Vakar\u0173 civilizacijos \u012fprotis visur ie\u0161koti dichotomijos arba prie\u0161prie\u0161\u0173? Ir \u0161i dichotomija kult\u016bri\u0161kai yra taip giliai \u012faugusi m\u016bs\u0173 viduje, mes taip stipriai norime visk\u0105 suklasifikuoti, kad tai trukdo suvokti, k\u0105 \u017einome ir ko ne\u017einome.<\/p>\n Ar kalbi apie visumos suvokim\u0105?<\/em><\/p>\n Taip. Yra did\u017eiulis t\u0173 vadinam\u0173j\u0173 ezoterini\u0173 praktik\u0173 spektras, kurias sunku pagr\u012fsti m\u016bs\u0173 tradiciniais argumentais. Tarsi metodas egzistuoja tik tuomet, jei yra paremtas moksliniais faktais ir labai konkre\u010diais tyrimais. Gal dialogas tarp mokslo ir ezoterikos bei naujas po\u017ei\u016bris \u012f pastarosios \u017einias gal\u0117t\u0173 mums suteikti nauj\u0173 \u012f\u017evalg\u0173?<\/p>\n Kalbant apie tai, kokius k\u016bni\u0161kus ritualus mes turime Vakar\u0173 Europoje ar Vakar\u0173 civilizacijoje, gr\u012f\u017etu prie minties, kad jei mes per kelis t\u016bkstan\u010dius krik\u0161\u010dionyb\u0117s tradicijos met\u0173 esame prarad\u0119 santyk\u012f su k\u016bnu, arba, pasaky\u010diau kitaip, mes kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 band\u0117me atskirti k\u016bn\u0105 nuo ka\u017eko, kas yra auk\u0161\u010diau nei k\u016bnas, bet ne\u017einodami, kas yra tas \u201eauk\u0161\u010diau\u201c – \u012fsivaizduojama siela arba geresnis \u201ea\u0161\u201c – tuomet mes to ry\u0161io taip lengvai neatrasime. Tokio ry\u0161io, kok\u012f turi kit\u0173 kult\u016br\u0173 tradicijos. Mes galime simuliuoti ritualus, bet ry\u0161io neatrasime, nes esame kitame raidos procese.<\/p>\n Jau\u010diu li\u016bdes\u012f tai gird\u0117dama.<\/em><\/p>\n \u0160is li\u016bdesys gali b\u016bti d\u0117l dichotomijos: jie turi – mes neturime. Arba: tas – geriau, o anas – blogiau. Ta\u010diau mes esame tuo, kuo esame. Ir galb\u016bt galime i\u0161 to, k\u0105 jau \u017einome, kurti nauj\u0105 ry\u0161\u012f. Ta\u010diau jis jau bus kitoks. Da\u017enai mes i\u0161 savo kult\u016brin\u0117s tradicijos bandome fizi\u0161kai ar s\u0105mon\u0117s lygmenyje persikelti \u012f kitas kult\u016brines tradicijas ir m\u0117giname skolintis j\u0173 ritualus. Ir kiek tokiame skolinimesi yra noro susitapatinti arba kult\u016brinio atsipirkimo?<\/p>\n Ar gali b\u016bti, kad tai ilgesys to, nuo ko esame atitol\u0119? Lyg mums reik\u0117t\u0173 kurti ritualus i\u0161 naujo. \u00a0<\/em><\/p>\n Taip, tai gali b\u016bti ilgesys, ta\u010diau k\u0105 daryti? Ar tiesiogiai skolintis i\u0161 kit\u0173 kult\u016br\u0173 ir simuliuoti \u012fvairias praktikas ir ritualus? O gal tai ilgesys, kuris rodo, kad suvokiame situacij\u0105, kurioje esame. Kita vertus, negalima b\u016bt\u0173 sakyti, kad mes visai neturime k\u016bni\u0161k\u0173 ritual\u0173. Pa\u017evelkime \u012f prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius buvus\u012f laikotarp\u012f – reivo<\/em> kult\u016bra! Tai buvo labai akivaizdus s\u0105ly\u010dio ie\u0161kojimas – ne tik su ritualu, bet ir k\u016bni\u0161kumu. Tai k\u016bni\u0161kos sav\u0119s realizavimo manifestacijos. Be \u017eenkl\u0173, be ka\u017ekur vedan\u010di\u0173 ir duodan\u010di\u0173 naud\u0105 pragmati\u0161k\u0173 tiksl\u0173. Ne! \u0160okis kaip transas d\u0117l paties transo, sav\u0119s suvokimo ir patyrimo bei susibalansavimo.<\/p>\n Ar tai gali b\u016bti transas d\u0117l pakitusios s\u0105mon\u0117s b\u016bsenos? Kad gr\u012f\u017edamas \u012f \u012fprast\u0105 s\u0105mon\u0119, atsine\u0161tum nauj\u0105 potyr\u012f, suvokim\u0105, pokyt\u012f ar rastum \u012f\u017evalg\u0173<\/em>.<\/p>\n Manau, kad \u010dia pavyzd\u017eiu gal\u0117tume imti TRE[4]<\/a> metod\u0105. Jis labai ai\u0161kus, artikuliuotas ir konkre\u010diai nukreiptas \u012f nerv\u0173 sistem\u0105, tai yra panaudojantis nerv\u0173 sistem\u0105 susibalansavimui. Sp\u0117ju, kad pana\u0161iai funkcionuoja ir reivo<\/em> kult\u016bra, tik \u010dia niekas s\u0105moningai nekonstravo kaip subalansuoti nerv\u0173 sistem\u0105, tai \u012fvyko tiesiog savaime.<\/p>\n Kartais mes nepastebime visuomen\u0117je vykstan\u010di\u0173 proces\u0173, manifestuojan\u010di\u0173 k\u016bni\u0161kus ritualus bei bandymus i\u0161 naujo susivokti, kas mes esame. Ir tai n\u0117ra susivokimas per aktyvi\u0105 ir intelektuali\u0105 m\u0105stymo veikl\u0105. Tai susivokimas per k\u016bn\u0105, per k\u016bni\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105 ir kinestetikos prizm\u0119.<\/p>\n Sudarydamas studij\u0173 program\u0105 \u012ftraukei tokius metodus, kaip, pavyzd\u017eiui, min\u0117tas BMC ar Autenti\u0161kas judesys. \u0160ie metodai naudojami tiek terapijoje (savo k\u016bno pa\u017einimui bei savistabai), tiek ir k\u016brybi\u0161kumui ar net \u0161okio technikos tobulinimui. \u010cia matau daug s\u0105saj\u0173 tarp \u0161okio meno ir \u0161okio terapijos. <\/em><\/p>\n D\u0117stydamas a\u0161 pats labai daug d\u0117mesio skiriu somatin\u0117ms praktikoms. Ir tai n\u0117ra nieko naujo \u0161okio edukacijoje. Yra daug mokykl\u0173 ir universitet\u0173, kurie didel\u012f d\u0117mes\u012f skiria tokiems metodams, ir gal net \u017eymiai daugiau, negu m\u016bs\u0173 programa. Somatin\u0117s praktikos suteikia s\u0105moningumo, savimon\u0117s bei supratim\u0105, kad judesys n\u0117ra tik mechanika, kad u\u017e jo dar slypi daug \u012fvairiausi\u0173 sluoksni\u0173, lygmen\u0173, proces\u0173. Jie vienas kit\u0105 gali praturtinti, paremti, o gali ir blokuoti. \u0160okyje mano k\u016bnas yra mano instrumentas ir, tuo pa\u010diu metu, mano tema, tod\u0117l b\u016btina labai aktyviai dirbti su k\u016bno s\u0105moningumu bei geb\u0117jimu reflektuoti skirtingus procesus, vykstan\u010dius vienu metu. Tai yra ir b\u016bdas praturtinti technik\u0105 – leisti jai \u012fgyti naujus atspalvius arba naujas galimybes, perspektyvas. \u0160iame kontekste kalbu apie technik\u0105 platesne prasme, ne vien \u0161okio technik\u0105, kurioje auginamos tik m\u016bs\u0173 motorikos galimyb\u0117s.<\/p>\n Prat\u0119siu, kad m\u016bs\u0173 smegenys vystosi koreliuodamos su m\u016bs\u0173 motorika ar jud\u0117jimu. Tad geb\u0117jimas reflektuoti auga paraleliai su m\u016bs\u0173 geb\u0117jimu jud\u0117ti, jie palaiko vienas kit\u0105. <\/em><\/p>\n Tyrin\u0117dama \u0161okio terapijos i\u0161takas, skai\u010diau \u0161ios srities ry\u0161kiausi\u0173 pasaulyje pradinink\u0173 biografijas (pavyzd\u017eiui, Autenti\u0161ko judesio pradinink\u0117s Mary Starks Whitehouse, kuri \u0161oko pas Marth\u0105 Graham). Pasteb\u0117jau, kad dauguma j\u0173 i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u0161ok\u0117jai ar atlik\u0117jai, o v\u0117liau\u00a0 pasuko \u012f \u0161okio terapijos srit\u012f. \u017dinoma, kad kai kurie \u0161ok\u0117jai tampa choreografais, \u0161okio pedagogais ar dar kitaip pasuka savo profesin\u012f keli\u0105. Ta\u010diau kita dalis pasirenka tapti \u0161okio terapeutais. Man tai \u012fdomus, nors gal ir d\u0117sningas momentas, susij\u0119s su tavo min\u0117ta savimon\u0117s kompetencija<\/em>.<\/p>\n Manau, kad skirtingi gyvenimo etapai kuria skirtingus poreikius. Yra etapas savirai\u0161kai, etapas sav\u0119s suvokimui, etapas aktyviai komunikacijai. Svarbu, kad veikla suteikt\u0173 pilnatv\u0117s jausm\u0105. Manau, kad terapija arba \u017evelgimas \u012f save daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 pilnatv\u0117s poj\u016b\u010diui. Kaip ir suvokimas, kiek daug galimybi\u0173 turi k\u016bnas, kiek daug a\u0161 dar ne\u017einau apie tai, kas a\u0161 esu ir k\u0105 turiu, o jei jau turiu, tai neabejotinai galiu su tuo ka\u017ek\u0105 daryti. Man visuomet yra \u012fdomus klausimas: \u201ek\u0105 a\u0161 turiu?\u201c<\/p>\n Ar \u0161is klausimas yra apie kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 patyrim\u0105 ir duotybes, su kuriomis ateiname \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f?<\/em><\/p>\n Apie patyrim\u0105, taip pat ir nepatyrim\u0105. Potencial\u0105 patyrimui. Patyrimas tai jau ka\u017ekas, kas yra praeityje, bet dar yra potencialas patir\u010diai, esan\u010diai prie\u0161akyje.<\/p>\n Kas mums gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti atskleisti t\u0105 potencial\u0105? Nes pirmas dalykas, at\u0117j\u0119s \u012f galv\u0105, tai atvirumas. Tarsi geb\u0117jimas per\u017eengti baim\u0119 ir \u012fsileisti tai, kas nepa\u017einu.<\/em><\/p>\n Be abejo, kad atvirumas. Potencialas keistis atsiranda tik tuomet, kai pradeda kisti m\u016bs\u0173 veiklos \u012fpro\u010diai. Tuomet pradeda kisti ir m\u016bs\u0173 patirtis, nes pradedame funkcionuoti b\u016bdu, kuriuo anks\u010diau nefunkcionavome ir net ne\u017einojome, kad taip galime. Ir tam neabejotinai reikalingas atvirumas.<\/p>\n Man \u012fdomus baim\u0117s ar panikos momentas, da\u017enai sutinkamas somatin\u0117se praktikose. Kai kokiame nors procese jau\u010diame baim\u0119 arba panik\u0105, tai yra \u017eenklas, kad \u012f\u017eeng\u0117me \u012f nepa\u017e\u012fstam\u0105 veiklos erdv\u0119. Joje mes dar neturime veikimo modeli\u0173. Mes juos turime susigalvoti, susikurti, pasiimti. Tuomet atsiranda nauja patirtis. Tik tuomet, kai perkuriame savo \u012fpro\u010dius, turime didesnes galimybes atrasti ir patirti i\u0161 naujo bei matyti rei\u0161kinius i\u0161 kitos perspektyvos.<\/p>\n Kas yra ta kita perspektyva? Ar tai vidinis steb\u0117tojas? Ar ka\u017ekas i\u0161 auk\u0161\u010diau?<\/em><\/p>\n Suglumino pasakymas \u201eka\u017ekas i\u0161 auk\u0161\u010diau\u201c (\u0161ypsosi<\/em>). Jei mes esame s\u0105moningos ir suvokian\u010dios save b\u016btyb\u0117s, jei esu a\u0161 ir k\u016bnas, tai kas yra tas \u201eauk\u0161\u010diau\u201c?<\/p>\n Perspektyva yra tai, k\u0105 mano k\u016bnas gali patirti, rasti santykiuose su aplinka ir savimi, bet b\u016btent per save kaip visum\u0105. I\u0161 esm\u0117s – tai m\u016bs\u0173 savimon\u0117.<\/p>\n Per\u0161asi mintis, kad \u010dia vert\u0117t\u0173 padaryti pauz\u0119. Steb\u0117ti. Nesusitapatinti su tam tikrais dalykais, kurie vyksta. Pavyzd\u017eiui, tu sakai, kad kai \u017eengiame \u017eingsn\u012f tolyn i\u0161 \u012fprastos aplinkos, kyla baim\u0117s jausmas ar net panika. Tuomet be galo svarbu nesusitapatinti su ta baime ar panika, o jas steb\u0117ti ir leisti k\u016bnui, ypa\u010d nerv\u0173 sistemai, tvarkytis, adaptuotis naujose aplinkyb\u0117se. Mano nuomone, tai yra \u017eygdarbis. Ir kito b\u016bdo a\u0161 kol kas neatradau. Tik atsiradus pauzei, atsiranda ir s\u0105moningas pasirinkimas: kur ir kaip noriu keliauti toliau. Nors mano vidus \u0161aukia: \u201egr\u012f\u017ek atgal \u012f savo saugi\u0105 zon\u0105 ir niekur nejud\u0117k!\u201c Ten \u012fprasta, pa\u017e\u012fstama, tad ir \u201esaugu\u201c. <\/em><\/p>\n Taip, primenu, kad kai jau\u010diame baim\u0119 arba panik\u0105, tai yra \u017eenklas, kad esame situacijoje, kurioje neturime \u012franki\u0173 ar patirties kaip elgtis. Bet \u0161is \u017einojimas gali b\u016bti labai racionalus: aha, viskas tvarkoje. Gal nereikia instinktyviai atsitraukti? Nes b\u016btent \u0161is intelektualus \u017einojimas ir suvokimas gal\u0117t\u0173 vesti mus \u012f priek\u012f. \u017dinojimas, kaip vyksta procesai. Pauz\u0117 ar sul\u0117t\u0117jimas man \u010dia svarb\u016bs kaip geb\u0117jimas reflektuoti proces\u0105. Tokia refleksija yra nepaprastai svarbi tiek k\u016brybin\u0117je, tiek terapin\u0117je veikloje, ir vyksta labai \u012fvairiai – ir s\u0105moningai, ir pusiau s\u0105moningai, ir k\u016bni\u0161kai arba pas\u0105moningai. Refleksija gali vykti skirtingais b\u016bdais, tempais, net tur\u0117ti skirtingus pagrei\u010dius. Kol ka\u017ekokiu momentu – op! – ir jie visi susitinka. Atsiranda supratimas, kod\u0117l taip \u012fvyko arba koks tai procesas. Bet tokiam susitikimui reikia to, kad b\u016bt\u0173 praeitas kiekvienas skirtingas refleksijos takelis: savo tempu, be spaudimo.<\/p>\n Kaip vertini tai, kad \u0160okio ir judesio katedroje atsirado \u0160okio-judesio terapijos magistro programa?<\/em><\/p>\n Programos atsiradim\u0105 vertinu teigiamai, nes \u017einau, kad tai svarbu bendram \u0161okio lauko pl\u0117tojimuisi. Dar tik pirmi metai, kai mes egzistuojame vienoje katedroje, tod\u0117l ateityje b\u016bt\u0173 gerai ie\u0161koti tampresni\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173. Taip pat ie\u0161koti mums ne\u012fprast\u0173 jung\u010di\u0173 tarp skirting\u0173 sri\u010di\u0173, skirting\u0173 \u017eini\u0173 ir \u017ei\u016br\u0117ti, kaip jos gal\u0117t\u0173 viena kit\u0105 paremti, gal net okupuodamos vienos kitas. Gyvename poky\u010di\u0173 metu: kinta poreikiai, m\u016bs\u0173 \u017einios apie srit\u012f, pats \u0161okis. Tod\u0117l svarbus klausimas yra kaip suderinti, kad programa tuo pa\u010diu ir atliept\u0173 jos poreikius, ir \u017eengt\u0173 \u017eingsn\u012f \u012f priek\u012f, kad v\u0117liau gal\u0117t\u0173 tuos poreikius kurti.<\/p>\n Noriu priminti, kad viena i\u0161 universiteto misij\u0173 yra perduoti \u017einias, o kita – kurti naujas; vienos programos fokusuojasi \u012f \u017eini\u0173 perdavim\u0105, kitos – \u012f nauj\u0173 \u017eini\u0173 k\u016brim\u0105. Svarbu yra tai, koks balansas yra tarp j\u0173, kiek erdv\u0117s eksperimentui, taip pat ir dialogui tarp d\u0117stytoj\u0173 ir student\u0173. Manau, kad \u0161ios abi misijos turi egzistuoti kartu. Nes jei tik perdavin\u0117jame \u017einias, tuomet mokslo \u012fstaigai yra pavojus tapti sen\u0173 \u017eini\u0173 muziejumi. O jei \u017einios net ir perduodamos labai tiksliai ir precizi\u0161kai, nesame tikri, ar jos bus taip ir priimtos, ypa\u010d jei studijose skatinamas student\u0173 s\u0105moningumas. Tod\u0117l negalime b\u016bti precizi\u0161kai objektyv\u016bs perduodami \u017einias, nes jos visuomet perfiltruojamos per asmenin\u0119 prizm\u0119. Ir \u0161i asmenin\u0117 prizm\u0117 yra akstinas dialogui bei savos patirties k\u016brimui.<\/p>\n A\u010di\u016b u\u017e pokalb\u012f.<\/em><\/p>\n [1]<\/a> BMCSM<\/sup> (body mind centering<\/em>\u00ae<\/sup>) – amerikiet\u0117s judesio tyrin\u0117tojos, terapeut\u0117s bei edukator\u0117s Bonnie Baidbridge Cohen nuo 1973 m. pl\u0117tojamas metodas, kurio esm\u0117 – \u012fk\u016bnyta k\u016bno ir s\u0105mon\u0117s vienov\u0117.<\/p>\n [2]<\/a> Alva No\u00eb – amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas ir filosofijos profesorius, tyrin\u0117jantis suvokimo ir s\u0105mon\u0117s teorij\u0105.<\/p>\n
\n