Lietuvos šokio informacijos centras šių metų vasaros šokio mokyklos „Summer Dance Intensive Vilnius“ programai sudaryti pakvietė Lietuvos šokio profesionalus – choreografus ir pedagogus Vytį Jankauską ir Giedrę Jankauskienę. LMTA dėstytojai, šokėjai ir choreografai šių metų šokio mokyklos programą rengė atsižvelgdami į dėstytojų bei seminarų įvairovę, orientuotą į šiuolaikinio šokio lauką.
Pakvietėme programos kuratorius pakalbėti apie šių metų edukacinę programą ir šokio švietimą.
Į ką atsižvelgėte kurdami šių metų „Summer Dance Intensive Vilnius“ programą?
Vytis: Kurdami programą atsižvelgėme į pastarųjų metų tikslinę auditoriją, kurią sudaro jauni šokėjai, studentai arba profesionalai pradedantys savo karjerą. Įvairių interesų šokio laukas kuria skirtingų seminarų poreikį, dėl to svarstėme, kas šiuolaikiniam šokėjui galėtų būti įdomu ir naudinga šiandien. Be abejo, dėl įvairiausių aplinkybių ne viskas pavyko kaip planavome.
Giedrė: Vienas iš programos sudarymo principų – bandymas palaikyti pamokų įvairovę: seminarai yra tinkami tiek profesionalams, turintiems stiprią pagrindų bazę, tiek įvairaus lygio, fizinio pasiruošimo ir amžiaus dalyviams. Aš nuolat lankausi tokio tipo seminaruose įvairiose šalyse, siekdama tobulinti profesines žinias, todėl atsižvelgiau ir į asmeninius kriterijus, ruošdama vasaros šokio mokyklos programą. Svarsčiau, ar pati eičiau į vieną ar į kitą mūsų siūlomų mokytojų seminarą, o jeigu ne, ar būčiau norėjusi dalyvauti kai buvau jauna, pradedanti šokėja?
Vytis: Šių metų mokytojus rinkome atsižvelgdami į jų dėstomų dalykų įvairovę: pradedant įvairiomis šokio/judesio praktikomis, kurios gilinasi į žmogaus kūną, jo paslaptis, įvairius biomechaninius aspektus, kūno sandarą, jo anatomiją ir baigiant naujausiomis šokio perspektyvomis, kurias šiais metais savo seminare reprezentuoja islandų menininkė Rósa Ómarsdóttir. Ji ieško naujų metodų, kurie skatina judėti ne iš antropocentristinės perspektyvos, o žmogaus kūną suvokia ne kaip privilegijuotą pavienį vienetą, bet sąveikaujantį su platesnėmis ekosistemomis. Manau, tai aktualios ir įdomios temos, ypač šių dienų kontekste.
Kuo dar išskirtinis šių metų edukacinis renginys?
Giedrė: Šių metų išskirtinumas – seminarai orientuoti į šiuolaikinio šokio sritį. Ankstesnėse programose baleto disciplina būdavo grynesnė, o dabar, kaip ir pats mokytojas teigia, panašiau į „flirtą su baletu“. Taip pat pristatydavome ir kitų šokio stilių seminarus, pažintį su afrikiečių ar gatvės šokiais. Šiais metais siūlome platų šiuolaikinio šokio seminarų pasirinkimą: pažintį su Feldenrais metodu, kuris susijęs su somatine praktika, partneringu, Axis Syllabus metodu ir kontaktinės improvizacijos paskaitomis, kurios yra tinkamos įvairių gebėjimų šokėjams.
Vytis: Taip pat šių metų išskirtinumas bandymas bendradarbiauti su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei jos dėstytojais. Tokiu būdu siekiame pritraukti daugiau studentų, ne tik iš Lietuvos, bet Baltijos šalių šokio akademijų.
Kokią tendenciją pastebite dalyvių tarpe? Kas dažniausiai lankosi vasaros šokio mokyklos seminaruose?
Vytis: Didžioji dalyvių dalis yra jaunesnio amžiaus, gaila, kad savo srityje dirbantys profesionalai lankosi rečiau, šią problemą bandome spręsti. Kaip programos sudarytojai, siekiame, kad seminarai būtų naudingi bei patrauklūs ir patyrusiems šokėjams.
Giedrė: Tiesa, šiemet dalyvaujančių tarpe turime ir žmonių, kurie šokio srityje dirba ne vienerius metus. Tačiau suprantama, kuo didesnė patirtis, tuo šokėjas išrankesnis seminarų pasirinkimui, jis jau žino, kurie dalykai jį domina. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl ilgametę patirtį turintys profesionalai renkasi kitokius būdus kvalifikacijos kėlimui.
Kaip manote, ar šokio švietimo Lietuvoje pakanka? O gal yra kur tobulėti?
Vytis: Su Giedre dirbame LMTA, prisidedame prie programų rengimo, nuolat tobuliname studijas, svarstome, kokiu būdu jas paversti patrauklesnėmis, šiuolaikiškesnėmis ir efektyvesnėmis. Žinoma, formuodami programas atsižvelgiame ir į tarptautiškumą, ryšių plėtrą su kitomis mokymo įtaigomis, užsienio dėstytojų ir studentų mainų programas. LMTA šokio programa yra vienintelė skirta ruošti šiuolaikinio šokio profesionalus Lietuvoje. Kyla klausimas, ar tokių studijų programų reikia daugiau? Sprendžiant iš stojančiųjų skaičiaus, gal ir nereikia, nes Lietuvos jaunimas taip pat renkasi ir užsienio mokyklas. Tačiau malonu, kad ne maža dalis studentų, kurie grįžta iš kitų šalių ir gali lyginti studijų kokybę, teigia, kad LMTA siūloma programa yra kokybiška ir šiuolaikiška.
Kaip šiandien matote šokio kultūros lauką Lietuvoje?
Vytis: Situaciją vertinčiau kaip nuolat kintančią, kartais atrodo, kad padėtis gerėja, tačiau šios dienos perspektyvos mane jaudina ir baugina. Nevyriausybinių organizacijų projektinėms veikloms skiriamos lėšos yra varganos, o įvairių paslaugų, erdvių nuomos pasirodymams bei repeticijoms kainos išaugusios, šie veiksniai kelia papildomų problemų menininkams. Pastarosios tendencijos ir ekonominė krizė neramina ir nieko gero menams nežada. Nepaisant bandymų stiprinti nevyriausybinį sektorių, kaip teatro vadovas galiu teigti, kad padėtis negerėja, atvirkščiai – blogėja. Šiuo metu Kultūros taryba ketina apjungti visas scenos menų sritis į vieną bloką ir nebesiskirstyti atskiromis šakomis šokio ar teatro, tai irgi kelia daug abejonių ir nerimo dėl ateities. Apibendrinant galima teigti, kad finansiniai resursai mažėja, o konkurencija vis didėja.
Kur link juda šiuolaikinis šokis Lietuvoje? Ar matosi ryškesnės meninės kryptis, tendencijos?
Vytis: Lietuvoje šokis yra įvairus ir tai labai gerai. Galime pastebėti, kad mūsų aplinkoje vyrauja daug skirtingų estetinių, etinių ir politinių nuostatų bei laikysenų, todėl labai sunku įvardyti vieną kryptį. Į Lietuvos šokio lauką taip pat įsilieja užsienyje studijavusių ar dirbusių menininkų, todėl šis laukas dar labiau išsiplečia, siūlo naujų ir netikėtų krypčių. Tiesa, galime pastebėti, kad dalis kūrėjų ar teatrų orientuojasi į platesnį žiūrovų ratą, pristato produkciją, kuri yra jau „patikrinta‘ ir garantuoja tam tikrą komercinę sėkmę, kita dalis orientuojasi į progresyvensnį, kartais eksperimentinį šokį, naujų perspektyvų, judesio ir jo prasmės paieškas.
Koks jūsų asmeninis santykis su vasaros šokio mokykla „Summer Dance Intensive Vilnius“? Kuo ji naudinga kiekvienam kūrėjui?
Giedrė: Šioje vasaros šokio mokykloje dalyvauju nuo jos įkūrimo pradžios. Seminarų savaitės man buvo svarbiausias ir maloniausias vasaros metas, suteikiantis galimybę susitikti su kitais šokėjais, tyrinėti, mokytis, bendrauti. Manau, kad dauguma dalyvių taip pat tikisi naudingai ir maloniai praleisti laiką. Tikiu, kad tai tikrai pavyks, nes šokis yra malonumas ir kartu galimybė kurti ryšį su kitu.
Vasaros šokio mokyklos yra aktualus ir populiarus renginys, kuris vyksta daugelyje miestų ir pritraukia daug skirtingų žmonių. Kiekvienam šiuolaikinio šokio atstovui yra svarbu plėsti savo žinių lauką, akiratį, semtis įkvėpimo, įgauti naujų patirčių ir nuolatos kelti savo kvalifikaciją.
Vytis: Vasaros šokio mokykloje dalyvauju nuo jos ištakų. Pradžioje kaip mokinys, vėliau kaip dėstytojas, šiandien kaip kuratorius. Tačiau visada ji buvo ir yra naujų patirčių, pažinčių, įgūdžių, gebėjimų, žinių bei judėjimo malonumo šaltinis.
___
Projektą „Šokio ir cirko aktualijos: asmenybės, įvykiai ir jų analizė, ugdymas“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.