Solo šokio spektaklyje „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) nagrinėjama riba tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir kito, o ši įtampa tyrinėjama per judesio, balso ir teksto choreografijas. Burna čia tampa ir skydu, ir vartais, kurie vos atsivėrę kalba skirtingais balsais ir išreiškia individualaus subjekto polifoniją. Remdamasis skydo dviprasmiškumu, kūrinys analizuoja pažeidžiamumo ir agresijos, priedangos ir konfrontacijos tarpusavio sąveiką.
Liza, kūrinio premjera įvyko Vokietijoje. Dabar jos laukia ir Lietuvos publika. Ar manote, kad šie du pristatymai bus skirtingi? Ar apskritai jaučiate skirtumą tarp Lietuvos ir Vokietijos auditorijų?
Akivaizdu, kad Lietuvoje yra išpuoselėtas ryšys su bendruomene ir platesne publika. Labai džiaugiuosi, jog rodysiu naują kūrinį auditorijai, kuri gali kontekstualizuoti mano darbus ir matyti juos kaip ilgalaikės meninės praktikos dalį. Profesinės bendruomenės jausmas Lietuvoje man yra labai ypatingas.
Vokietijos politiniame klimate šis darbas rezonuoja šiek tiek kitaip, nei, manau, rezonuos Lietuvoje. Kiekviena visuomenė tokiame kūrinyje atpažįsta joje cirkuliuojančių krizių motyvus. Šis darbas yra pakankamai atviras ir poetiškas, todėl tikiu, kad jo aktualumas išlieka, o nagrinėjamos temos yra atpažįstamos visoje Europoje.
Šis darbas yra kūrinio „Chiaroscuro“ tąsa. Kaip jie susiję ir kuo skiriasi?
Jie susiję per nagrinėjamą temą – kaip baimės ir šleikštulio emocijos formuoja politinę ir socialinę vaizduotę. „Chiaroscuro“ proceso metu gilinausi į baimės ir šleikštulio somatines būsenas, iš ten kilo susidomėjimas balsu ir jo ekspresija, burnos atvėrimo ir užvėrimo poetika. Šie motyvai matomi ir šiame kūrinyje.
„Shield is a Weapon“ yra solo – formatas, kuris labai skirtingai veikia choreografijos ir kompozicijos prasme. Kadangi kūrinį atlieku pati, jis tampa labiau asmeniškas, sukurtas mano kūnui ir atlikimo praktikai. „Shield is a Weapon“ taip pat pasižymi kur kas labiau išvystyta ir kompleksiška dramaturgine linija.
Spektaklyje „Shield is a Weapon“ tyrinėjate, kaip baimė ir pasibjaurėjimas formuoja mūsų politinę vaizduotę, o pats skydas tampa ir apsaugos, ir konflikto simboliu. Kaip šis simbolis veikia choreografinį sprendimą scenoje – judesyje, balsuose, tekste? Ką jis reiškia jums asmeniškai?
Man buvo įdomu galvoti apie vidaus ir išorės, atvėrimo ir užvėrimo, paleidimo ir blokavimo idėjas – kaip galiu tyrinėti šiuos santykius per kūną ir kūno vaizduotę. Jei „Chiaroscuro“ centrinis vaizdinys buvo atverta burna ir balsas, šiame kūrinyje mane domino klausimas: „ką galiu pasakyti su uždaryta burna?“ Susidomėjau gerklės erdve, pilvakalbyste, daugiabalsiškumu. Tai – vienas iš pavyzdžių, kaip šiame kūrinyje mąstau apie skydą, apsisaugojimą ir užsivėrimą.
Asmeniškai man skydas padeda galvoti apie tai, kaip smurtas ir rūpestis, agresija ir bejėgiškumas tarpusavyje susiję.
Renginio organizatorius – nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“. Sklaidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Bilietus platina bilietai.lt.