Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 – balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?
Tris dešimtmečius NBD puoselėjama kryptis – kasmet iš naujo kelti klausimus apie tai, kur šiandien yra šokio aštrumas, kaip kūnas peržengia ribas ir kokių meno formų reikia dabarčiai.
Ši laikysena aiškiai atsiskleidžia vasario 26 ir 27 dienomis vyksiančiame atidaryme – vieno ryškiausių Prancūzijos choreografų Olivier Dubois spektaklyje „Tragédie“. Tai kūrinys, kuriame kūnas tampa komunikacijos ir pasipriešinimo forma, o šiuolaikinis pasaulis apmąstomas per šokį. Choreografas daugiau nei dešimtmetį laikomas viena radikaliausių figūrų Prancūzijos šiuolaikinio šokio scenoje, o žurnalas „Dance Europe“ jį yra įtraukęs į 25 geriausių pasaulio šokėjų sąrašą.
Antroji festivalio programos dalis, kaip įprasta, prasidės pavasarį: kovo mėnesį festivalis apsilankys Gargžduose bei Marijampolėje. O balandžio mėnesį programa pilnai išsiskleis Vilniuje ir pasieks Ukmergę.
„Šiemet „New Baltic Dance“ žymi trisdešimties metų kelionę, kuri niekada nebuvo apie patogų tęstinumą. Kiekvienais metais festivalis gimdavo iš klausimo: kas šiandien yra svarbu, kas dar nepasakyta ir kur kūnas kalba garsiau nei žodžiai. Svarbiausia, kad festivalis visada ryždavosi tam, kas tuo metu atrodė neįmanoma“, – sako festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.
Pasak jos, šių metų programa yra ir asmeninių svajonių išsipildymas – vardai, kurių atvykimo teko laukti dešimtmetį, pagaliau susitinka „New Baltic Dance“ scenoje. „Festivalis pristato choreografus, kurie ne tik kuria estetiškai paveikius darbus, bet ir drąsiai reflektuoja socialinius, politinius bei kultūrinius procesus. Kuriame tiems, kurie šokyje ieško daugiau – prasmės, vilties ir bendros jėgos pojūčio, ir kurie nepavargsta klausti: o kas toliau?“
Gintarė Masteikaitė, D. Matvejevo nuotr.
Tylos premjera
Pavasarinę festivalio programą pradės premjera „Superthing“, kurią sukūrė Annamari Keskinen ir Ryan Mason iš Suomijos drauge su atlikėjais. Tai kūrinys apie laukimą kaip veiksmą ir apie galimybę triukšmo pertekliuje patirti bendrą buvimą – ne deklaruojamą, o išgyvenamą. Šiame darbe savo dalį kūrė ir žinomi Lietuvos šokio ir scenos meistrai Agnija Šeiko, Giedrė Kirkilė, Mantas Stabačinskas, Andrius Katinas, Erika Vizbaraitė, bei dailininkės Sandra Straukaitė ir Sigita Šimkūnaitė.
Kūnas, mašina ir mitas apie ateitį
Iš tylios, vidinės scenos logikos festivalis persijungs į didelės energijos režimą. Sceną užims „U>N>I>T>E>D“ – naujausias Australijos šiuolaikinio šokio kompanijos „Chunky Move“ kūrinys, sukurtas trupės meno vadovo Antony Hamiltono, garsėjančio drąsiais eksperimentais, jungiančiais šokį, technologijas, vizualųjį meną ir garsą.
Viena ryškiausių šiuolaikinio šokio trupių Australijoje pasižymi stipriu fiziniu intensyvumu, konceptualumu ir jautriu santykiu su erdve. „U>N>I>T>E>D“ jungia precizišką judesį, galingą senovinės ir šiuolaikinės technologijos susitinka su žemiškomis formomis, o mašinos įgyja savotiškų „dievybių“ bruožų.
Kūrinio mastą dar labiau sustiprina prie spektaklio prisidėję Balio eksperimentinės muzikos kūrėjai „Gabber Modus Operandi“, gatvės mados ženklas „Future Loundry“, animatronikos studija „Creature Technology Co.“ ir apdovanojimais įvertintas šviesų dizaineris Benjamin Cisterne.
„Chunky Move“ spektaklis „U>N>I>T>E>D“ , Cheng yu chen nuotr.
Kūnas dėžėje, miestas kaip spaudimas
Festivalio programoje išskirtinę vietą užima Robyn Orlin – Pietų Afrikos choreografė, siejama su politiškai angažuotu, aštriu ir teatrališku šiuolaikiniu šokiu. Į Vilnių ji atveža atnaujintą solo „IN A CORNER THE SKY SURRENDERS – Unplugging Archival Journeys … #3 (for Volmir <3)“, kurį šįkart atlieka brazilų šokėjas Volmiras Cordeiro, perimantis šios istorijos fizinį ir emocinį svorį. Tai spektaklis apie išlikimą, izoliaciją ir pažeidžiamumą, kuriame asmeninė patirtis virsta universalia politine būsena. Neatsitiktinai Orlin, Pietų Afrikoje vadinama „nepaliaujamu dirgikliu“, jau daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai kvestionuoja vakarietiško šokio normas.
Meilė kaip įstriža būsena
Festivalio geografija, kaip ir kasmet, plečiasi už Vilniaus ribų. Marijampolėje, Gargžduose ir Ukmergėje bus rodomas latvių kūrėjų spektaklis „Oblicus“, sukurtas menininkų dueto „IevaKrish“ ir prodiusuojamas organizacijos „Tuvumi“. „Oblicus“ – šiuolaikinė meilės istorija, pasakojama ne per siužetą, o per kūnų santykį laike. Įkvėptas lietuvių sutartinių polifonijos, „Oblicus“ ją perkelia į choreografiją: daugiasluoksnę, paremtą skirtingais ritmais ir perspektyvomis.
Gatvė kaip scena ir pasipriešinimo vieta
Festivalio teminę liniją – kūną kaip politinį veikėją – pratęsia Volmiro Cordeiro solo „Street“. Brazilijoje gimęs, Paryžiuje gyvenantis Cordeiro laikomas vienu ryškiausių queer ir politiško šiuolaikinio šokio kūrėjų Europoje. „Street“ – tai kūrinys, patiriamas tarsi išėjimas į gatvę: nežinant, ką sutiksi, bet suvokiant, kad grįši pasikeitęs. Solo atliekamas gyvai pritariant Washington Timbó perkusijai, o choreografinėje kalboje susilieja samba, kapueira, klajonės po miestą ir Bertolto Brechto poezija apie karą.
Džiaugsmo disciplina
Festivalio pabaigoje žiūrovų laukia Christos Papadopoulos – jau kartą viešėjęs „New Baltic Dance“ viešėjęs choreografas iš Graikijos, praėjusiais metais pelnęs šokio Oskaru vadinamą „Rose Prize“. Jis pristato naujausią darbą „My Fierce Ignorant Step“.
Tai kūrinys apie džiaugsmą būti gyvam. Dešimt šokėjų scenoje kuria bendrą garsų ir judesių sistemą, kurioje judesys gimsta iš garso, o garsas – iš kūno. Šio darbo impulsas kyla iš dabarties realybės – politinės įtampos, karų, korupcijos ir aplinkos niokojimo. Atsakydamas į tai, Papadopoulos grįžta prie paauglystės veržlumo ne kaip nostalgijos, o kaip jėgos šaltinio.
Festivalio uždarymu tampantis „My Fierce Ignorant Step“ grąžina viltį ir primena, kad net nestabilioje realybėje bendras tikslas, čia ir dabar gimstanti energija bei iš jos kylantis džiaugsmas gali tapti stipria pasipriešinimo jėga.
Christos Papadopoulos spektaklis „My Fierce Ignorant Step“, Pinelopi Gerasimou nuotr.
Apie festivalį
Būdamas didžiausiu tokio pobūdžio renginiu Baltijos šalyse, NBD atlieka trigubą misiją: informuoti, edukuoti ir telkti šokio menu besidominčius žmones. Festivalį kiekvienais metais aplanko virš 7000 žiūrovų. „New Baltic Dance“ festivalis tampa vieta, kuri suburia menininkus, augina naują šokio profesionalų kartą ir kartu publiką, teikdamas galimybę pamatyti pasaulinius aukščiausio lygio kūrinius ir premjeras bei Lietuvos kūrėjų darbus. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros institutas ir ES.