Balandžio 22–25 dienomis Vilniaus miestas tapo Baltijos šalių šiuolaikinio šokio centru: tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ metu vykusi Baltijos šokio platforma subūrė apie du šimtus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų bei tarptautinių šokio ekspertų iš Europos ir Azijos. Nuo 2019 m. kas dvejus metus vis kitoje Baltijos sostinėje vykstantis bendras trijų šalių projektas stiprina regiono šiuolaikinio šokio matomumą, pristato kūrėjus tarptautinei auditorijai ir kuria bendradarbiavimo bei žinių mainų lauką kultūros profesionalams.
Platformos metu pirmą kartą surengtas Baltijos šokio kongresas pakvietė šokio profesionalus ne tik stebėti, bet ir kritiškai permąstyti Baltijos regiono šokio procesus ir šiuolaikinio šokio iššūkius pasauliniame kontekste.
Baltijos šokio kongresas Vilniuje, Ievos Jūros nuotr.
Faktai: nuo diskusijų iki etinių eksperimentų
Kongreso programa išsiskyrė refleksiniu formatu: vietoje įprastų reprezentacinių pranešimų čia dominavo gyvi, įtraukiantys formatai ir aštrios diskusijos apie tapatybę, Baltijos regiono vietą pasaulio kultūriniame žemėlapyje bei menininko atsakomybę geopolitinių įtampų akivaizdoje. Savo įžvalgomis su auditorija dalijosi beveik trisdešimt pranešėjų ir diskusijų dalyvių iš Baltijos šalių, Ukrainos, Slovakijos, Irano, Vokietijos ir Graikijos, o į interaktyvius formatus įsitraukė ir visi Baltijos šokio platformos svečiai, paversdami Kongresą gyvu, daugiasluoksniu dialogo lauku.
Kongreso pokalbiuose išryškėjo paradoksas: nors „Baltijos“ sąvoka dažnai vartojama kaip savaime suprantamas identiteto ženklas, patys šokio menininkai ją neretai mato kaip išorinį, institucijų ar tarptautinių struktūrų suformuotą konstruktą. Diskusijose skambėjo klausimas, ar šis regioninis apibrėžimas iš tiesų kyla iš bendros trijų valstybių kultūrinės trajektorijos, ar veikiau yra patogus būdas mažoms šalims būti kartu pristatomoms globaliame kultūros lauke.
Choreografas Dovydas Strimaitis pripažino, kad gyvenant Baltijos regione skirtumai atrodo ryškesni nei bendrumai, tačiau išvykus į užsienį tampa akivaizdu, jog išorinis žvilgsnis Baltijos šalis suvienodina – ir kartais menininkui tai gali tapti net strateginiu pranašumu tarptautinėje erdvėje.
Dovydas Strimaitis, Ievos Jūros nuotr.
Vis dėlto diskusijos parodė, kad bendrumo pagrindas slypi ne geografijoje, o istorijoje. Sovietinė praeitis, ribotos saviraiškos sąlygos ir vėlyvas šiuolaikinio šokio formavimasis suformavo bendrą starto tašką, iš kurio regionas vystėsi. Šiandien šį istorinį foną papildo geopolitinė realybė – ypač Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išryškinusi bendras trijų valstybių vertybes ir sustiprinusi regioninį solidarumą.
Istorinė perspektyva: vizionieriai, formavę Baltijos šokio lauką
Šių metų Baltijos šokio kongresas sutapo su išskirtine sukakčių gausa Baltijos šokio lauke: nuo tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ trisdešimtmečio iki Latvijos ir Estijos šokio institucijų veiklos jubiliejų. Kongrese surengta diskusija su pagrindinių Baltijos šalių šokio institucijų ir festivalių įkūrėjais bei ilgamečiais lyderiais, kurie dalijosi patirtimi, kaip šiuolaikinis šokis regione augo iš informacinio vakuumo, minimalių galimybių ir nuolatinio veikimo nepaisant politinių ir kultūrinių ribojimų. Jie pabrėžė, kad šiandien šiuolaikinis šokis regione vis ryškiau veikia kaip demokratinė praktika – kelianti klausimus, provokuojanti ir stiprinanti visuomenės kritinį mąstymą.
Baltijos šokio kongresas Vilniuje, Ievos Jūros nuotr.
Etinės ribos: bendruomenė tarp vertybių, pasipriešinimo ir kompromisų
Platformoje svarbi vieta skirta ir šokio bendruomenės reakcijai į geopolitinius virsmus bei karinius konfliktus.Užsienio pranešėjai dalijosi patirtimi, kaip šokio menininkai aštriose situacijose tampa ne tik kūrėjais, bet ir aktyviais visuomenės dalyviais: nuo protestinių judėjimų organizavimo iki pagalbos kariams per judesio terapijas, nuo gedulo įkūnijimo šokyje iki naujų bendruomenių kūrimo, siekiant išlaikyti žmogiškumą ir ryšį ekstremaliomis aplinkybėmis.
Ne mažiau svarbios buvo etinės diskusijos, išryškinusios šokio bendruomenės vidines įtampas. Interaktyvus formatas „Sutinku / Nesutinku“ parodė, kad vieningo atsakymo į sudėtingus klausimus nėra: dalyvių nuomonės išsiskyrė svarstant, ar solidarumas su konfliktų zonų menininkais gali nusverti meninę kokybę, ar galima atskirti menininko kūrybą nuo jo asmenybės, ir ar etiška priimti finansavimą iš morališkai abejotinų šaltinių. Šios priešpriešos atskleidė ne silpnumą, o gyvą, kritiškai mąstančią bendruomenę, kurioje vertybės nuolat derinamos ir permąstomos.
Baltijos šokio kongresas Vilniuje, Ievos Jūros nuotr.
„Sukurti erdvę dialogui šiandien yra svarbiau nei užsiimti „eksportu“. Tarptautinio dėmesio sulaukiantys kūriniai ir taip keliaus po pasaulį, tačiau tikras iššūkis – sukurti platformą, kurioje būtume išgirsti“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, pabrėždama, kad Lietuvai svarbu būti matomai kaip politiškai sąmoningai ir kūrybiškai drąsiai bendruomenei.
Baltijos šokio platforma ir jos metu vykęs kongresas parodė, kad Lietuvos ir viso regiono šiuolaikinis šokis šiandien egzistuoja nuolatinėje įtampoje – tarp noro būti tarptautinės scenos dalimi ir poreikio išsaugoti savitą balsą. Būtent ši įtampa, anot dalyvių, ir tampa pagrindine jo varomąja jėga – skatinančia ne tik kurti, bet ir nuolat permąstyti, kas mes esame ir kaip norime būti matomi pasaulyje.
Pirmosios dvi kongreso dienos buvo transliuojamos gyvai, o jų įrašus galite rasti Baltijos šokio platformos „YouTube“ kanale čia.
—
Visa informacija apie Baltijos šokio platformą ir Baltijos šokio kongresą: www.balticdance.org
Baltijos šokio kongresas – Baltijos šokio tinklo renginių dalis. Projektas sulaukė Nordisk kulturkontakt Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programos palaikymą.
Baltijos šokio tinklą sudaro šeši oficialūs partneriai: Lietuvos šokio informacijos centras (projekto lyderis),Šiuolaikinio šokio asociacija (Lietuva), Latvijos šokio informacijos centras, Choreografų asociacija (Latvija), Sõltumatu Tantsu Lava (Estija), Estijos šokio meno ir šokio edukacijos sąjunga.