Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje prasidės vasarį ir tęsis iki kovo pradžios. Pasikeitęs laikas sutampa su platesniu pokyčiu: NBD pristatomas kaip sezonas, kurio pagrindiniu įvykiu išlieka festivalis, o programą per metus papildys festivalio rengėjo Lietuvos šokio centro ir partnerių veiklos bei renginiai.
Pasikeitęs kalendorius ir daugiau susitikimų su šokiu
Vasario 8 – kovo 4 d. vyksiančio festivalio kalendorių pakoregavo dvi aplinkybės: Vilniuje numatomi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai ir ilgai ieškota galimybė pristatyti ypatingo Lietuvos publikos dėmesio sulaukusio Vokietijoje gyvenančio švedų choreografo Jeftos van Dintherio „REMACHINE“. Šis kūrinys užbaigs festivalį kovo 3 – 4 dienomis.
„Kai supratau, kad festivalį teks perkelti į vasarį, tapo aišku, kad turėsiu ieškoti atsvaros tamsai ir šalčiui. Ne vieną dešimtmetį „New Baltic Dance“ buvo pavasario šauklys ir konkuravo nebent su geru oru. Vienu pagrindinių festivalio uždavinių taps išjudinti aptingusius mūsų kūnus ir pripildyti širdis meilės niūriausiu metų laiku“, – sako festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.
Gintarė Masteikaitė, Ilmės Vyšniauskaitės nuotr.
Lietuvos šokio centrui ir festivaliui vienam po kito paminėjus veiklos trisdešimtmečius, NBD 31 sezonas jungs visus metus vyksiančius renginius. Centro bei partnerių iniciatyvas vienys bendros NBD vertybės ir siekis kurti daugiau progų susitikti su šiuolaikiniu šokiu. Sezono formatas leis plačiau pristatyti kūrėjus, suteikti daugiau matomumo kolegų veikloms ir stiprinti šokio vietą kultūriniame gyvenime. O pagrindinio sezono įvykio – festivalio programą ir toliau lydės klausimai, kur šiandien slypi šokio aštrumas ir kokių meno formų reikia dabarčiai. Skirtingi kūrėjų balsai kartos NBD lydintį klausimą: kas pavienius kūnus paverčia bendruomene?
Programos atramos ir atradimai
Pasak G. Masteikaitės, programos atramos taškais tapo Lietuvos publikai jau pažįstami prancūzas Amala Dianoras ir Jefta van Dintheris. Kurdama programą ji turėjo pergalvoti ir atidarymo sumanymą: prancūzų cirko trupės XY kūryba liko ateities planuose, o energingas „DUB“ atidarymui pasirinktas po ilgų paieškų, beveik paskutinę minutę.
„Pirmą kartą festivalio istorijoje atidarymo spektaklį rodysime tris vakarus iš eilės, kviesdami jus pasinerti į šokio energiją ir šokti. Iš tikrųjų šokti!“ – kviečia festivalio vadovė.
Bendro šokio jėga sujungs kelis programos kūrinius. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje vasario 8 – 10 d. festivalį atidarysiančiame „DUB“ jaunų Z kartos šokėjų judesius lydės gyva Awir Leon muzika. Lietuvos publikai jau pažįstamos belgų kūrėjos Ayelen Parolin „Irresistible Revolution“ vasario programoje atsigręš į Buenos Airių karnavalo laisvę ir dvylikos šokėjų kolektyvinį džiaugsmą, o kovą rodomas Fábio (Krayze) Januário „Musseque“ per Angoloje gimusį kuduro jungs keturių atlikėjų ryšį su namais ir gyvenimo svetur patirtis. Šiuose darbuose bendras judėjimas tampa būdu kurti bendruomenę ir priešintis aplinkos primestoms riboms.
„DUB“, Pierre Gondard nuotr.
Meilės ir artumo tema vasario programoje susies šviecaro Basto Hippocrate’o „Heavily Underestimated Gems“ bei Ewos Dziarnowskos kūrinį „This resting, patience“, atliekamą šokėjos Leah Marojević. Viename artumo ribos išryškės per buvusios meilės laiškus ir dviejų vyrų istoriją, kitame – per ilgesį, lėtą siūbavimą ir pašėlusias disko scenas. Švelnumas šiuose darbuose susitiks su pažeidžiamumu ir pastangomis neprarasti savęs.
„Bast Hippocrate spektaklis „Heavily Underestimated Gems“, kurį pamačiau Portugalijos gilumoje, privertė permąstyti mano pačios santykį su intymumu. Lenkų choreografė Hana Umeda prikaustė prie kėdės ir neleido mintims nuklysti į šalį – apie nepatogią temą ji kalba atvirai, be kaukių. Tokie kūrėjai visada užkariauja mano širdį“, – pasakoja G. Masteikaitė.
„Heavily Underestimated Gems“, Pascal Gely nuotr.
Atviras kalbėjimas apie smurtą ir kūne likusius jo pėdsakus vasarį sujungs Hanos Umedos „RAPEFLOWER“ ir Adrian Carlo Bibiano „man niekada nepriklausiusi kaltė“. Umeda asmeninę patirtį susies su Japonijos jiutamai tradiciją puoselėjusių moterų istorijomis, o Bibiano klaus, kaip atsisakyti primestos kaltės ir atskirti vyriškumą nuo agresijos. Abiejuose darbuose kūnas taps atminties ir išsilaisvinimo erdve.
Kūno, santykių ir elgesio normų temas pratęs vasario dviejų lietuviškų spektaklių vakaras, kuriame susitiks Beatričės Šaltenytės ir Barboros Groblytės „Rujoja. Dusliai loja. Dvesia“ bei Ugnės Lučauskaitės „Untitled World“. Instinktyvius kūno ir meilės vaizdinius čia papildys žvilgsnis į jautrumą slopinančius vyriškumo modelius. Taip asmeninės patirtys programoje taps ir pokalbiu apie visuomenės lūkesčius.
„This resting, patience“, Spyros Rennt nuotr.
Kūno galimybes ir reikalavimą nuolat siekti daugiau savaip apmąstys dar du kūriniai. Vasarį „Old Dog New Tricks“ premjeroje po dvidešimties metų į sceną grįžtantis 74-erių britas Bushas Hartshornas iš mentoriaus taps mokiniu, priimdamas jaunesnės kartos kūrėjų iššūkius.
Kovą LNDT Didžiojoje salėje festivalį užbaigsiančiame „REMACHINE“ šokėjai ieškos pusiausvyros ant judančio pagrindo. Jeftos van Dintherio darbas, sukurtas bendradarbiaujant su kompozitore Anna von Hausswolff, klaus, kiek laisvės žmogui palieka jo paties sukurtos technologijos. Abu spektakliai kvies permąstyti produktyvumo, kontrolės ir fizinių ribų santykį.
„REMACHINE“, Adam Munnings nuotr.
Per pirmuosius tris veiklos dešimtmečius NBD pristatė daugiau kaip 250 trupių iš 35 pasaulio valstybių ir per 470 šokio spektaklių. Festivalis telkia menininkus, šokio profesionalus ir publiką, supažindina su naujais vardais bei pasaulyje pripažintais kūrėjais
Festivalį „New Baltic Dance“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros institutas ir ES.