„Viena praleista matematikos pamoka gyvenimo nepakeis, tačiau pirmoji kultūrinė patirtis – gali“, – vienbalsiai sutaria menininkai ir švietimo lauko atstovai. Anot jų, kultūrinės patirtys turėtų tapti neatsiejama kiekvieno jauno žmogaus gyvenimo dalimi. Tai ypač aktualu mažesnių miestų ir miestelių jaunimui, vis dar turinčiam mažiau galimybių susipažinti su įvairiomis meno formomis savo gyvenamojoje aplinkoje.
Šokio trupė „Nuepiko“ jau ne vienerius metus dėmesį skiria ne tik naujų spektaklių kūrimui ir premjerų pristatymui didžiosiose šalies scenose, bet ir ryšio su mažesniuose miestuose gyvenančiu jaunimu mezgimui. Vien šiais metais trupė aplankė daugiau nei 18 šalies miestų, kuriuose surengė per 30 šokio spektaklių ir edukacinių užsiėmimų. Pasak vieno iš trupės įkūrėjų, šokio menininko ir edukatoriaus Mariaus Pinigio, mokyklose kultūriniam ugdymui vis dar skiriama nepakankamai dėmesio, o kūrybiškumo lavinimas dažnai lieka nuošalyje, ypač toliau nuo didmiesčių esančiose vietovėse.
„Priežastys, ko gero, yra kompleksinės. Tai nebūtinai susiję su nenoru – tiesiog didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams mokomiesiems dalykams, kurie, kaip įprasta manyti, nulemia mūsų ateitį. Mažesniuose miestuose trūksta ne tik šokio ar menų pedagogų, bet ir mokytojų apskritai”, – mintimis dalijasi menininkas.
Marius Pinigis, „Nuepiko“ asmeninio archyvo nuotr.
Anot jo, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų turėti galimybę patirti aukščiausios kokybės meną. Tokios patirtys formuoja asmenybę, plečia akiratį, ugdo jautrumą ir gebėjimą priimti įvairovę.
„Kuo daugiau skirtingų meno formų pažįstame, tuo daugiau išmokstame pamatyti, suprasti ir pajausti. Ir visai nesvarbu, ar ateityje patys tapsime menininkais. Kultūrinis ugdymas – nesvarbu, ar tai būtų koncertas, šokio spektaklis, ar paroda – turėtų tapti neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Juk iš prigimties esame kūrybiškos būtybės, tačiau kūrybiškumą, kaip ir bet kurį kitą gebėjimą, reikia nuolat puoselėti. Jei jo neugdome ir nepraktikuojame, ilgainiui jis ima blėsti“, – įsitikinęs M. Pinigis.
Neseniai „Nuepiko“ su spektakliu „4 Viktorai“ apsilankė ir Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje. Pasirodymą savo noru pasirinko stebėti didžioji dalis mokinių, o gimnazijos bendruomenę nustebino mokinių susikaupimas, salėje tvyrojusi tyla ir tai, kad viso spektaklio metu nė vienas žiūrovas neišsitraukė telefono.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorės Violetos Liutkienės teigimu, mokyklos vaidmuo neturėtų apsiriboti vien akademiniu ugdymu. Nors jaunuolio žinias ir pasiekimus liudija brandos atestatas, ne mažiau svarbi ir emocinė branda, asmenybės ugdymas bei kultūrinis išprusimas. Todėl parodos, išvykos, koncertai ir kitos kultūrinės veiklos jau seniai tapo neatsiejama gimnazijos gyvenimo dalimi. Vis dėlto direktorė pastebi, kad mažesniuose miestuose tokias iniciatyvas įgyvendinti gerokai sudėtingiau.
Spektaklio „4 Viktorai“ rodymas Radviliškyje, „Nuepiko“ asmeninio archyvo nuotr.
„Galimybės dalyvauti kultūriniame gyvenime didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose gerokai skiriasi. Čia kultūrinė terpė egzistuoja, tačiau ji visai kitokia, skiriasi ir finansinės galimybės. Kad ir kaip būtų, kultūra kainuoja – norint apsilankyti spektaklyje, koncerte ar parodoje, dažnai tenka investuoti ne tik į bilietus, bet ir į kelionę. Tai tampa nemaža kliūtimi. Džiugu, kad turime Kultūros pasą, tačiau manau, jog reikėtų peržiūrėti jo finansavimo modelį ir mažesnių miestų bei regionų mokykloms skirti didesnį krepšelį. Taip galėtume gerokai sumažinti kultūrinę atskirtį“, – pasakoja V. Liutkienė.
Krakių kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė ir organizatorė Aistė Dubinkaitė-Stankevičienė pastebi, kad vis daugiau žmonių kultūrinių patirčių ieško mažesniuose miesteliuose ir specialiai atvyksta į juose vykstančius renginius. Vis dėlto sudominti vietos gyventojus ne visuomet paprasta – mažiau pažįstamų ar nišinių meno formų renginiai kartais nesulaukia gausaus žiūrovų būrio, net jei yra nemokami.
„Mūsų misija – ne tik atliepti vietos gyventojų poreikius, bet ir juos formuoti. Norime supažindinti žmones su kuo įvairesnėmis meno formomis, pristatyti tai, su kuo kasdienybėje jie galbūt nesusiduria, pavyzdžiui, šiuolaikinį šokį. Kasmet norime pasiūlyti naujų kultūrinių patirčių ir pamažu auginti savo auditoriją. Profesionalaus meno mažesniuose miesteliuose daugėja, ir tai mus labai džiugina“, – teigia A. Dubinkaitė-Stankevičienė.
Mokyklose spektaklius „4 Viktorai“, „Perdegimas“ ir „Žmogus mėnulyje“ pristatantys bei judesio edukacijas vedantys „Nuepiko“ šokėjai pastebi, kad šiuolaikinis šokis jaunuoliams gali padėti atsiverti, atrasti ryšį su kitais ir lavinti kūrybiškumą. Be to, į mokyklas atvežami spektakliai neretai tampa pirmąja moksleivių pažintimi su profesionaliu scenos menu.
Adrian Carlo Bibiano, „Nuepiko“ asmeninio archyvo nuotr.
„Manau, kad meninis ir kultūrinis ugdymas turėtų suteikti jauniems žmonėms erdvės ne tik įgyti žinių, bet ir patiems kurti, stebėti, kelti klausimus, susidurti su idėjomis ar žmonėmis, su kuriais kitu atveju galbūt niekada nesusitiktų, suprasti, kad ne visada egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Tai ypač svarbu augant, ieškant savęs ir bandant suprasti savo vietą pasaulyje. Menas neprivalo išspręsti visų problemų, tačiau jis gali atverti erdvę smalsumui, saviraiškai ir ryšiui su kitais. O šios patirtys išlieka ilgam“, – neabejoja „Nuepiko“ šokėjas Adrian Carlo Bibiano.
„Jei tėvai ar aplinka sakys, kad šokis ar menas apskritai yra nesąmonė, vaikas net nežinodamas, manys, kad taip ir yra. Neuždarykime durų domėtis“, – šypsosi M. Pinigis.
„Nuepiko“ šokio spektaklių sklaidą Lietuvoje finansuoja Lietuvos kultūros taryba