Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį
2015-03-19 Auksė Luišaitė
Atlikusi mažą apklausą draugų rate, išgirdau labai įvairių ir įdomių atsakymų paklausus jų, kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodžius „šokio terapija“: „tai tokia kaip light (lengva) psichoterapija, neturintiems didelių problemų, bet turintiems pakankamai laiko ir išteklių, gal labiau skirta atsipalaidavimui, streso, įtampos mažinimui“; „tai kažkokios priemonės socializuoti žmones (tikriausiai – vaikus ar paauglius) su negalia (na, pavyzdžiui, autistus ar turinčius dauno sindromą)“; „tai yra būdas spręsti kažkokias psichologines problemas per judesį ir atsipalaidavimą“; „man terapija visų pirma asocijuojasi su gydymu, taigi, nors šokti labai patinka, žodis terapija truputį atgrasina – atrodo, kad bus lėta, nuobodu“; „pirmiausiai išgirstu žodį „šokas“, o ne „šokis“, todėl tai išgąsdina“; „tai susijungimas su kūno išmintimi“. Ir visi šie atsakymai puikiai tilptų po įsivaizduojama Šokio judesio terapijos kepure – netgi „šokas“.
– Kas visgi yra šokio-judesio terapija?
Kaip ir su daugeliu apibrėžimų, lengviau pradėti nuo to, kas tai nėra. Šokio-judesio terapija:
– tai nėra žingsnių, judesių ar junginių mokymasis, nors ir šokio pamoka turi terapinį poveikį;
– tai nepriklauso konkrečiam šokio žanrui, pvz., klasikiniam, tautiniam ar sportiniam šokiui, nors šiuolaikinio šokio technikos elementų čia ir galima būtų surasti;
– tai nėra lieknėjimo, svorio reguliavimo ar raumenų stiprinimo programa, nors savijauta ir kūno tonusas po šokio terapijos tikrai pagerėja;
– tai nėra kažkas, ką galima būtų vėliau pademonstruoti scenoje, tačiau vidiniai pokyčiai pamažu inspiruoja ir išorinius.
Po šių visų „nėra“, tenka atsiremti į šokio-judesio terapijos (ŠJT) apibrėžimą, kurį pateikia Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija: „Tai terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Esminiai ŠJT komponentai yra šokis kaip kūno judesys, kūrybinė išraiška ir tarpasmeninis santykis“ (http://www.lsjta.lt/sokio-judesio-terapija/). Norintiems dar daugiau pasigilinti, informacijos galima rasti ŠJT tėvynėje Amerikoje susikūrusios asociacijos internetinėje svetainėje (http://www.adta.org/About_DMT).
Ir dar: ši terapija kartais gali būti maistas – gardus, suteikiantis pasitenkinimą, o kartais ir vaistas – kartus, dozuojamas ir vartojamas nustatytą laiką (čia su vaistininku tartis nebūtina).
– Kaip atrodo šokio-judesio terapijos užsiėmimas?
Atvykstame, pasisveikiname, aptariame numatytą užsiėmimo temą, skambant muzikai (arba be jos), pradedame šokti/judėti taip, kaip kūnas tuo metu nori/gali; atliekame įvairius pratimus, skirtus atskleisit tos dienos temą, vystome ją, „virškiname“ suvoktą informaciją, dalinamės tuo, ką patyrė mūsų kūnas, taip palaikydami vienas kitą – tu esi matomas, esi išgirstas –, maloniai atsisveikiname ir... gyvename toliau.
– Kam naudingi šie užsiėmimai?
Jei tikėsime tuo, kad „kūnas niekada nemeluoja“ (Martha Graham), tai pirmiausia nauda būtų tiems, kurie nori susisiekti su savo kūno išmintimi ir atmintimi – kūnas daug ką mena, išgirsti kūno siunčiamas žinutes, leisti kūnui papasakoti istorijas, kurios senokai galėjo virsti, o gal jau ir virto simptomais. Taip pat tokia praktika būtų naudinga tiems, kurie nori atsipalaiduoti, pažinti save ir tobulėti, išsilaisvinti nuo susikaupusio streso ar neišreikštų emocijų. Mano pačios patirtis primygtinai terpiasi sakydama, kad šie užsiėmimai labai naudingi reguliariai dirbantiems su žmonėmis arba kuriantiems (nesvarbu ką – nuo meno kūrinio iki pyrago recepto) ir pritrūkusiems tos kūrybinės energijos. Ir vos nepamiršau vienos labai svarbios žmonių kategorijos – tiems, kurie gyvena tik savo galvose, užpiltose minčių, svarstymų, ateities planų, praeities nuoskaudų ir t.t. Labai daug pasaulio yra ir greta mūsų galvų.
– Kas būtina, norint lankyti ŠJT užsiėmimus?
Laisva, judesių nevaržanti apranga. Buteliukas vandens. Nusiteikti skirti laiko sau. Užsiregistruoti.
– O ko nereikia?
Nereikia išankstinio pasiruošimo, žinojimo a priori, kas bus, ir pan. Ir juo labiau nebūtina mokėti šokti.
Pabaigai – šiuose užsiėmimuose nėra dalykų, daromų gerai ar blogai. Yra tik unikalūs būdai ir keliai – tokie skirtingi, kaip kiekvienas iš mūsų.
Auksė Luišaitė
Šokio-judesio terapijos praktikė
Eugenijaus Barzdžiaus nuotraukos.