> Projektai > Naujasis Baltijos šokis > Naujasis Baltijos šokis'14
Rengėjai
Globėjai
Mis pasaulis 2014 Lietuva
Eskizas
Vilma Pitrinaitė, „We compagnie“ | Lietuva / Belgija / Prancūzija
Gegužės 10 d. 21.00, Menų spaustuvė, Kišeninė salė
Bilietai: tiketa.lt (20 Lt)
Koncepcija ir atlikimas - Vilma Pitrinaitė
Dramaturgas - Thomas Pondevie
Įvaizdis - Evaldas Šemiotas
Trukmė 50min.
Įsivaizduokite, kad konkursas „Mis pasaulis 2014“ vyks Lietuvoje. Tai bus galimybė užsieniečiams atrasti šalį, kuri 1991 m. išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, o lietuviai turės galimybę pristatyti savo šalį pasauliui, žvelgiančiam į juos iš Vakarų kapitalistinės globalizacijos perspektyvos.
Konkursas susideda iš kelių nominacijų: „Dizainerio apdovanojimas“, „Paplūdimio mada“, „Sportas ir fitnesas“, „Scenos talentas“, „Top modelis“ ir kitos. Pretendentės į Mis pasaulio titulą varžosi kiekvienoje jų. Merginas lydi didesnė ar mažesnė sėkmė, tačiau, kad ir kas būtų, jos vis tiek išlaiko savo įvaizdį. Net jei kenčia, veiduose nedingsta šypsnis.
Spektaklis prasideda Mis Lietuvos pristatymu. Ji atskleidžia motyvaciją atstovauti savo šaliai ir prašo jūsų dėmesio, palaikymo. Bando rasti tinkamus atsakymus į per interviu užduodamus klausimus, šoka „tradicinius šokius“ ir t. t. Jos manymu, Lietuva turi laimėti šį konkursą, todėl bando pasirodyti geriausiai. Jos kūnas transformuojasi iš misės į karį / lyderį, nes turi tapti galingu įrankiu statant tautos vienybę, kuriant bendrumo ideologiją.
Etninis šokis yra Mis Lietuvos scenos talentas. Kūrėjams rūpi etninio ir primityviojo šokių skirtumai. Pirmuoju atveju, primityvus kitoniškumas suvokiamas iš tolo, kaip identifikuojamos geografinės ir kultūrinės erdvės – Lietuvos – simbolis. Antruoju atveju, jis suvokiamas kaip archajiška dimensija, giliai palaidota kiekviename šiuolaikiniame žmoguje, pirmykščiame prade.
„Įsivaizdavome savo spektaklį kaip didėjančio pasaulio polinkio į kraštutinumus, paradoksus ir nestabilumą atspindį. Žaidžiame su televizijai ir šou verslui būdingais metodais, siekdami juos iškreipti ir deformuoti. Savo choreografinius tyrimus pradėjome etniniais / primityviaisiais šokiais, nes jų jėga nepripažįsta civilizuoto proceso, jo kodo ir vyraujančių Vakarų civilizacijos pretenzijų“, - sakė choreografė ir šokėja V. Pitrinaitė.
Kurioje pusėje Lietuva – toje, kur šokami šie keisti šokiai, kupini energijos, stiprybės ir šėlsmo? Ar toje, iš kurios jie stebimi?
Per tokį tarptautinį renginį kaip „Mis pasaulis“ spektaklio žiūrovai susipažįsta su Lietuva ir jos istorija. Pripažįsta sistemą, per kurią jie mato šią „Rytų šalį“, per du dešimtmečius iš komunistinės tapusią liberalia kapitalistine. Ar galima sakyti, kad lietuviams teko daug patirti, bet dabar viskas klostosi gerai? Kokie yra valstybės, kūno pokyčiai?
Vilma Pitrinaitė dirbo šokio teatre „Aura“, o devyniolikos išvyko į Prancūziją. Ten studijavo Choreografijos plėtros centre Tulūzoje ir Mathilde‘os Monnier vadovaujamame Nacionaliniame choreografijos centre Monpeljė. Čia ji sukūrė solo spektaklį apie Mis Lietuvą, kurį pristatė Prancūzijoje, vėliau – šiuolaikinio meno festivalyje „Gogolfest“ Kijeve, Ukrainoje. Dirbo su trupe „la Zampa“, Mitios Fedotenko trupe „Autre Mina“, dabar darbuojasi – su François Verret, Karine‘os Ponties trupe „Dame de Pic“, Philippe‘u Grandrieux.
2010-aisiais pradėjo studijuoti Nacionalinėje Strasbūro teatro mokykloje. Čia susipažino su dramaturgu Thomu Pondevie, spektaklio bendraautoriumi.
Evaldo Šemioto nuotraukos