Fornieras Ortizas: mokymas – tai pasiūlymas, kurį pateikiu savo mokiniams
2014-08-08 Kristina Kaghdo, Kristina Savickienė
Fornieras Ortizas – šokėjas, choreografas, šokio pedagogas, gyvenantis tarp gimtosios Kolumbijos ir Suomijos, kur šiuo metu dirba. Pradėjęs savo karjerą kaip baleto šokėjas Kolumbijoje, vėliau atvyko į Europą ir susidomėjo šiuolaikiniu šokiu. Folkwango universitete baigęs magistro studijas, modernaus šokio srityje ėmė dirbti su garsiais Europos šiuolaikinio šokio choreografais Nyderlanduose, Vokietijoje, Suomijoje, tarp jų - Ismaelis Ivo, Morganas Nardi, Markas Sieczkarekas, Juanas Kruzas Diazas, Malou Airaudo, Gabriella Maiorino,Ilona Pászthy ir kt.
Su antrą kartą į Vasaros šokio mokyklą atvykstančiu Fornier kalbamės apie kūrybą, įkvėpimą, dėstymą.
– Koks jūsų šokio kredo?
Fornieras Ortizas: Mokydamas dalinuosi žiniomis, motyvacija, supratimu ir įkvėpimu. Mokymas – tai pasiūlymas, kurį pateikiu savo mokiniams. Jiems jį tenka suvokti, imtis iniciatyvos ir per asmeninį patyrimą rasti atsakymus į savo pačių klausimus. Toks metodas padeda pastebėti aktyviausius studentus.
– Kurie šokio mokytojai jums padarė gyvenime didžiausią įtaką?
F.O.: Gyvenime teko susipažinti ir dirbti su daugybe nuostabių mokytojų ir menininkų. Daug ko iš jų išmokau. Norėčiau išskirti nuostabią baleto šokėją iš Kubos Josefiną Mendez, Alvaro Restrepo, Malou Airaudo, Lutzą Forsterį. Be to, man labai patinka ir menininkai, kurie turi ypatingų sugebėjimų mokyti jaunus šokėjus, dalintis su jais patirtimi bei išmintimi; pavyzdžiui Sanna Mylylahti ir Francesco Scavetas.
– Kas jus įkvepia?
F.O.: Menininkai nuolat stebi, ieško ir bando suprasti, todėl būtų sudėtinga paprastai atsakyti į Jūsų klausimą. Visgi galėčiau pasakyti, kad mane labiausiai įkvepia žmonės, su kuriais dirbu, ypač, kai kartu atrandame gilaus bendravimo galimybes ir kai mus sieja bendros filosofinės nuostatos bei panašios vertybės.
–Kas, Jūsų nuomone, galėtų sudominti profesionalius šokėjus ir choreografus Jūsų seminaruose? Kaip jie turėtų pasiruošti Jūsų pamokoms ir ko tikėtis?
F.O.: Vasaros šokio mokykloje vesiu du seminarus. Vienas iš jų bus apie šokį su partneriu, kurio principas pagrįstas kovos menų panaudojimu. Šie menai bus dekonstruojami ir transformuojami į naują šokio kalbą. Antrajame seminare koncentruosimės ties turiniu: išmoksime vieną šokio frazę ir improvizuosime jos pagrindu. Mano mokymo procesas džiaugsmingas ir reikalauja fizinių pastangų. Mano vedami seminarai bus įdomūs atviriems šokėjams, pasiruošusiems eksperimentuoti su nauja informacija. Man svarbu, kad šokėjai, su kuriais dirbu, atrastų ir suprastų proceso svarbą, nes procesas yra ne mažiau įdomus nei galutinis rezultatas.
– Jei nebūtumėte tapęs šokėju, kokie kiti menai būtų patraukę Jūsų dėmesį? Kuo būtumėt tapęs, jei nebūtumėt menininku?
F.O.: Kai buvau vaikas, labai domėjausi istorija ir architektūra, tai matyt būčiau rinkęsis vieną iš jų...
Nuotraukos iš asmeninio kūrėjo archyvo.
Kalbino – Kristina Savickienė.
Vertė ir adaptavo – Kristina Kaghdo.