Trečioji šokio tyrinėjimo platformos „bitės“ diena: ryšiai su artimaisiais, priešininkais ir savimi


Šokio tyrinėjimo platforma „bitės“ lapkričio 19 d. kviečia į paskutinį savo organizuojamų pasirodymų vakarą Vilniaus „Menų spaustuvėje“. Čia žiūrovų lauks net trys premjeros: Gretos Grinevičiūtės, „no.ones.dance“ bei Mariaus Pinigio ir Mariaus Paplausko darbai. Šis vakaras skirtas bendravimui, žmonių santykiams, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paviršutiniški, bet po šią kaukę slepia gerokai daugiau. Žmonės vienas be kito negali, jiems reikia jeigu ne draugo, pakeleivio, tai bent jau priešininko – ko nors, kas įkvėptų judesiui, išlaisvintų mūsų demonus ir padėtų su jais susidoroti.

Gretos Grinevičiūtės ir Kristinos Steiblytės „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kalbės apie stiprų žmonių ryšį ir tuo pačiu metu kamuojančią artumo stoką. Juk būna, kad pliurpiame apie orą, o iš kito žmogaus tikimės, kad jis mums už tai papasakos ką nors svarbesnio, esminio. Juk būna, kad be galo bijome neišpildyti kito žmogaus lūkesčių arba, dar blogiau, išpildžius juos, nebebūti savimi. Šis kūrinys, tai pasakojimas apie žmogaus santykius su artimiausiu jam žmogumi – tėčiu, kuriuos Grinevičiūtė bandys įprasminti mylimiausia savo kalba – judesiu. Be šokėjos scenoje dar laukia siurblys, skleidžiantis savo garsus. Taip pat ir muzika, už kurią atsakingas Vladas Dieninis. Spektaklio choreografė ir atlikėja, jauna menininkė, jau spėjusi sukurti du trumpametražius ir vieną ilgojo metro šokio filmus bei pasirodyti Jono Tertelio, Agnietės Lisičkinaitės, savo kurso vadovės Airos Naginevičiūtės darbuose ir kt.

Lietuvos ir Suomijos šokėjai apjungė savo pajėgas, kad pasirodytų kartu choreografės ir idėjos autorės Heli Pippingsköld darbe „In invisible Garden“. Šis bendras suomių trupės „no.ones.dance“ ir šokio tyrinėjimo platformos „bitės“ projektas, tai poetinis kūrinys, klausiantis, ar dar liko prasmės žodžiuose, kuriuos mes taip mėgstame naudoti? Be to, tai žmogiškųjų demonų paieška: kas jie tokie, pasislėpę po įmantriais rūbais ir kompleksais? Ar jie gyvi tik išorėje ar ir mūsų viduje?
Šis darbas per labai ribotą laiką parengtas Vilniuje. Suomių trupė atvyko su jau išgrynintomis pagrindinėmis idėjomis ir savaitę repetavo kartu su jaunaisiais lietuvių šokėjais. Galutinis jo variantas, šiuolaikinio šokio spektaklis „Becoming Monsters“, bus pabaigtas ir parodytas Suomijoje 2017 m. Nuo 18 d. pristatyto „bičių“ projekto su Andriumi Katinu šis labiausiai skiriasi tuo, kad jame dalyvauja jaunieji šokėjai, dar tik būsimi šokio profesionalai.

O viską užbaigs vyriškas Mariaus Paplausko ir Mariaus Pinigio duetas „(g)round zero“. Tai šiuolaikinio ir gatvės šokio jungtis, savitų judesio raiškos galimybių paieškos, plečiant techninius, kūrybinius sceninės raiškos būdus. Taip pat tai ir duoklė kūrėjų vaikystei bei to meto herojams. Nors kartais ir sunku tai pastebėti, svarbu tikėti, kad mes visi turime galių. Abu Mariai su savo „(g)round zero“ pasistengs tas galias žiūrovams priminti. Šiame pasirodyme dominuoja jėga – vyriška energija, kova, konkurencija ir žaidimas… Noras laimėti ir išlaikyti savo partnerį šalia eina išvien. Nepamirškime, kad kovai ir konkurencijai išlaikyti reikalingi bent du dalyviai, tad verta pasistengti ir nepaleist savo priešininko, nes kaip tik jo dėka mes daromės stipresni.

Daugiau informacijos apie programą, atlikėjus bei bilietus galite rasti www.bitesdance.lt

Skaityti daugiau