Kartu su vasara Kauno miesto erdvėse startavo turizmo sezonas, siūlydamas ekskursinių programų gausą. Pasiūlos nemažai, tačiau dauguma ekskursijų – nuspėjamos, tipiškai vienodos struktūros ir nuobodžiai perteikiamo turinio. Ką reiškia patirti kitokią ekskursiją buvo galima išvysti, ar greičiau patirti, choreografės Agnijos Šeiko (Klaipėdos šokio teatras „Padi Dapi Fish“) režisuotame šokio spektaklyje-ekskursijoje „Riboženkliai. Kaunas“ (choreografė – Indrė Puišytė, judesys – Rugilė Dailidaitė, šokėjai – šokių studija „Red“). Čia trinant bet kokias aiškias išankstines ribas susiliejo tarpukario laisvės dvasia ir dabartinio laiko ritmas, žinomų žmonių balsų, retro muzikos skambesys ir šiuolaikinio šokio kalba.
Eksperimentu virtęs pažintinis pasivaikščiojimas aplink miesto centre esančius svarbiausius Kauno architektūros modernizmo pavyzdžius suteikė unikalią galimybę į juos pažvelgti kitu rakursu. Šią šokiu papildytą ekskursiją būtų galima sulyginti su autoriniu kinu, kai tuo tarpu visas likusias mieste siūlomas ekskursijas – su suvienodėjusia komercine kino teatruose siūloma produkcija. Galbūt pats vaikščiojimas, lydimas per ausines pasakojamų istorinių faktų nėra ypatingai nauja forma, tačiau verbalinės kalbos transliuojamos informacijos papildymas šokio kalba atveria visiškai naujas istorijos suvokimo perspektyvas. Ne tik naujas, bet ir beribes. O šį beribiškumą lemia abstraktus, daugybės reikšmių link nukreipiantis šiuolaikinio šokio kalbos žodynas.
Sutartu laiku žiūrovai-dalyviai renkasi Karo muziejaus sodelyje, jiems išdalijamos ausinės ir su gidu priešakyje jie leidžiasi kelionėn Vienybės aikšte, K. Donelaičio gatve ir Laisvės alėja, vis akimirkai stabteldami prie išskirtinę reikšmę ir unikalią biografiją turinčių pastatų ir paminklų, kuriuos kitaip prabilti priverčia pasirodžiusių šokėjų atliekamos solo ir grupės kompozicijos. Šokis čia nėra dominuojantis elementas, veikiau jis tampa lygiavertis garsui, vaizdui ir pačiai miesto istorinei atminčiai. Visos šios sudedamosios ekskursijos dalys (at)kuria autentišką tuometinio gyvenimo atmosferą. Ausyse skambanti linksma ir liūdnoka dokumentinė medžiaga bei spalvingi žinomiausių asmenybių portretai šokio intarpų pagalba leidžia jausmiškai užčiuopti kažką daugiau nei vien protu suvokiamą verbaline kalba perteikiamą žinutę.
Nuotraukos iš organizatoriaus archyvo
O kas tai yra, lieka paslaptyje ir priklauso nuo kiekvieno ekskursijos dalyvio jausminio imlumo ir konkrečios interpretacijos. Galima pajusti užsimezgantį bendrumą tarp tuos pačius praeities įvykius išgyvenusių architektūros objektų, it istorijos liudininkų – ilgaamžiškumo ženklo. O taip pat ir žiūrovų tarpe, pasijaučiant bendros istorijos tęstine, laikinumo paženklinta, dalimi. Tuo tarpu šokėjai šioje kelionėje atlieka tarpininkų – mediumų – vaidmenį. Pastatai, prie kurių stabtelima, judesio kalbos pagalba prabyla ne ausimis, o širdimi girdima kalba, leidžiančia panirti į stiprią nostalgiją keliančios tarpukario dvasios užlietą Kauną – mažąjį Paryžių. Įsivaizduoti, kokiose nuotaikose skendėjo to meto mūsų aukštuomenės ir inteligentijos atstovai, žengiantys tais pačiais ir šiandien į mus žvelgiančiais pristatomų namų laiptais, besišnekučiuojantys jau laiko pažeistuose balkonuose ar žiūrintys į mus pro langą karo atgarsių išvargintais žvilgsniais. Tačiau ne visai tikslu būtų sakyti, jog šokis čia atlieka vien istorinės atminties iliustratoriaus vaidmenį. Jis ne tik atkuria tarpukario Kauno aurą, bet ir kuria ją iš naujo, atverdamas tam tikrus įtrūkius ir taip kviečiantis įvertinti šį laikmetį iš šių dienų perspektyvos.
„Riboženkliai“ – tai ne tik informatyvus pasivaikščiojimas po šį mūsų be galo svarbų istorijos tarpsnį, bet ir, ko gero, vienintelė tokia galimybė išvysti gyvą ir tikrą to meto nacionalinės tapatybės veidą – nepagražintą, nesumeluotą, ne tendencingai turistiškai patrauklų. Stilingai modernų, pelnytai lenktyniaujantį su kitais Europos miestais, su pačiu laiku, bet kartu dar ir netobulą, paliestą skausmo ir netekčių. Linksma, šmaikšti, įdomi ir lietuviškai melancholiška kelionė savęs link. Baigiasi ji nepastebimai greitai, tačiau tęsiasi toliau kiekvieną kartą einant miesto centrinėmis gatvėmis pro tuos pačius ar dar kitus ekskursijos metu nepaliestus pastatus ir regint juose savąjį likimą pasakojančius viltį įkvepiančios praeities šešėlius.
„Šokio pasaulyje: naujienos, įvykiai, jų vertinimas ir komentarai“ projektą dalinai remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
