Choreografė Dalija Acin Thelander: „meno pasaulyje jauniausia auditorija – kūdikiai – patiria diskriminaciją“

Pasaulyje pripažinta choreografė ir edukologė Dalija Acin Thelander iš Švedijos dar spalio mėnesį Klaipėdoje pasidalino savo daugiau nei dešimties metų teorine ir praktine patirtimi apie ankstyvojo meninio ugdymo svarbą pačiais pirmaisiais (0-18 mėn.) kūdikių gyvenimo metais. „Kultūros fabrike“ ji surengė nemokamą seminarą, o šiuo metu kartu su šviesos menininku Linu Kutavičiumi ir Šeiko šokio teatro komanda kuria šviesos, muzikos ir judesio instaliaciją patiems mažiausiems žiūrovams „Lumi“.

Pasak pašnekovės, šiuo metu jaučiamas milžiniškas spektaklių kūdikiams trūkumas, tad keliaudama po pasaulį menininkė stengiasi kuo plačiau pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi, bei padrąsinti kitus kūrėjus.

– Kuo svarbi meninė edukacija kūdikiams?

Aš tai vadinu ne menine edukacija, o menine patirtimi, kadangi spektaklių dalyviai neprivalo atlikti kažkokių užduočių – jie tiesiog semiasi meninės ir socialinės patirties. Klausiate, kodėl tai svarbu? Ogi dėl tokios pat priežasties, kaip ir suaugusiesiems (juokiasi. – Aut. past.). Meninė patirtis teigiamai veikia tiek suaugusiųjų, tiek kūdikių emocijas ir pojūčius.

Pastaruosius tris dešimtmečius buvo atlikta daugybė brangių mokslinių tyrimų, kurių metu mokslininkai analizavo kūdikių smegenų veiklą, o tyrimų išvados buvo naudingos kuriant dirbtinį intelektą. Juk kūdikių smegenys yra kur kas greitesnės ir lankstesnės nei suaugusiųjų. Jie taip pat yra jautresni aplinkai, stipriau išgyvena įvairius jausmus.

Apmaudu, kad turintiems pranašesnes nei suaugusiųjų smegenis, kūdikiams skiriamas toks mažas dėmesys. Jie yra diskriminuojami!

– Kokią įtaką meninė patirtis daro kūdikių vystymuisi?

Ryški meninė patirtis stimuliuoja kūdikių smegenis ir tai padeda jų vystumuisi. Kartais po spektaklių prie manęs prieina tėveliai, džiaugiasi, kad pasirodymų metu jų kūdikis išmoko naują judesį, kurį vėliau kartoja namuose.

– Gal galėtumėte papasakoti apie specifiką, kuriant spektaklius kūdikiams?

Visų pirma reikia užtikrinti kūdikių saugumą. Kadangi vaikai nuo 0 iki 12 ir nuo 13 iki 18 mėnesių turi nevienodą motoriką, gebėjimus, skirtingo amžiaus kūdikiams reikia kurti jiems draugišką aplinką.

Kitas svarbus dalykas – kūdikiams nereikalingas pasakojimas. Svarbiausia – sensorika ir estetika. Taigi spektakliai kupini garsų, kvapų, judesių, objektų ir faktūrų, kuriuos kūdikiams įdomu paliesti.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate pasirodymų metu?

Aš kuriu instaliacijas, kuriose vaikai gali laisvai judėti. Taigi performanse dalyvaujantiems kūrėjams reikia būti atidiems, neužgauti kūdikio.

Spektakliuose taip pat svarbus tėvų vaidmuo. Svarbu, kad jie neišsigąstų, jei kūdikis pradeda verkti. Kitu atveju, tėvų patiriamą stresą pajunta jų atžala ir tai dar labiau išgąsdina mažylį

– Kuo naudinga šiose meninėse instaliacijoje dalyvauti ir tėvams?

Menas kuria artumo jausmą. Puiku, kad tėvai patys noriai dalyvauja spektakliuose,  kartu su vaiku domisi aplinka, perduoda savo gerą emociją.

– Kodėl nusprendėte koncentruotis į spektaklius kūdikiams?

Spektaklius kūdikiams maždaug prieš dešimtmetį pradėjau kurti savo gimtojoje Švedijoje. Iš pradžių man tai buvo didelis iššūkis, kadangi kūdikiai – gana specifinė auditorija. Taigi statydama spektaklius ne tik užsiėmiau kūryba, bet ir skaičiau labai daug mokslinės literatūros. Be galo daug mokiausi, o vėliau pradėjau dėstyti pati. Šiandien spektaklius kuriu įvairiose šalyse, o savo patirtimi dalinuosi su spektaklių kūrėjais iš viso pasaulio.

Labai gaila, kad kol kas pasaulyje egzistuoja milžiniškas spektaklių ir kitų meninių patirčių kūdikiams trūkumas. Tikiuosi, kad ateityje jų bus kur kas daugiau. Pastebiu, kad tėveliai kartu su savo atžalomis grįžta į spektaklius, teiraujasi, kada vėl sudalyvauti panašiame performanse. Apmaudu, kad šiandien vis dar gajus mąstymas, kad su kūdikiu – tik būti namuose arba vaikštinėti po parką.

– Esate surengusi net šešias valandas trukusį spektaklį. Gal galėtumėte papasakoti apie šią idėją plačiau?

Žinia, turint kūdikį, tėvams planuoti laiką yra sudėtinga. Vieniems prieš išeinant iš namų reikia daugiau laiko pasiruošti, kiti sugeba „susisukti“ greičiau. Bet kokia smulkmena gali suerzinti kūdikį – vien bandymas įvilkti jį į žieminį kombinezoną vaiką gali privesti prie ašarų. O tuomet įtampą pradeda jausti tėvai. Siekdami išvengti streso, žinodami, kad kiekviena šeima turi savo tempą ir savaip planuoja laiką, nusprendėme pakviesti mažylius į šešių valandų trukmės spektaklį, į kurį galima bet kada ateiti ir iš jo išeiti.

– Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su Šeiko šokio teatru ir kokie jūsų planai viešnagės metu Klaipėdoje?

Su choreografe Agnija Šeiko susipažinome prieš porą metų Kinijoje ir jau tuomet pradėjome dėlioti ateities planus (šypsosi. – Aut. past.). Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko atvykti į Klaipėdą, kur lankausi pirmą kartą, ir kartu su šokio teatru kursime spektaklį kūdikiams. Kol kas negaliu atskleisti visų detalių, tačiau galiu pasakyti, kad bus šviesos, muzikos ir judesio instaliacija, kurią kuriame kartu su šviesos menininku Linu Kutavičiumi (http://lightforms.lt/).

Manau, kad Klaipėdoje, kaip ir visur kitur pasaulyje, reikia skirti daugiau dėmesio kūdikiams. Tačiau galima suprasti ir kūrėjus, kuriems ne tik trūksta žinių, kuriant šiai specifinei auditorijai, bet ir kalbant apie finansinius niuansus. Juk spektakliai kūdikiams yra gana brangūs ir jie niekada neparduos daug bilietų. Taigi tokių spektaklių kūrimui labai reikalinga miesto ir valstybės parama.

– Jūsų profesinė patirtis driekiasi nuo Europos iki Azijos. Kokios patirties, keliaudama po pasaulį, pasisemiate pati?

Kelionės ir pažintys su įvairiais žmonėmis formuoja mano meninį suvokimą. Tačiau visgi, viešint skirtingose šalyse, mano tikslas pasidalinti savo patirtimi, teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, padrąsintikitus kūrėjus.

Apie choreografę

Dalija – viena iš keleto profesionalių choreografių Europoje, rašanti mokslinius straipsnius ir netgi apsigynusi disertaciją apie darbo su kūdikiais specifiką. Choreografei teko režisuoti spektaklius ir vesti paskaitas tokiose kultūrinėse įstaigose kaip Kinijos nacionalinis vaikų teatras, Stokholmo karališkoji opera, Japonijos nacionalinis jaunimo teatras ir kt. Jos sukurti šokio spektakliai ir instaliaciniai vizualiųjų bei scenos menų projektai sėkmingai rodomi visame pasaulyje.

Šokio spektaklio – instaliacijos kūdikiams „Lumi“ premjera Klaipėdoje, „Kultūros fabrike“ – balandžio 18-21, gegužės 17-19 dienomis, Kauno miesto kameriniame teatre gegužės 21-23 dienomis, Menų spaustuvėje“ gegužės 24-25 dienomis, Nidos meno kolonijoje liepos 3-7 dienomis. Bilietai prekyboje – jau netrukus.

*Eglės Sabaliauskaitės ir Mariaus Lukošiaus nuotraukos

 

 

 

Daugiau aktualijų