Portugalijos mieste Sinese, rugsėjo 15 – 17 dienomis, vyko atviras meno viešosiose erdvėse festivalis „(A) M.A.R.“ („Mostra de Artes de Rua“), kuriame dalyvavo Šeiko šokio trupė. Klaipėdiečiai ant Atlanto vandenyno kranto, Sineso kopose parodė Kuršių nerijos istorijai ir gamtos grožiui išgyventi sukurtą spektaklį „Užpustyti“.
Nuotraukos: Diogo Vilhena
Spektaklio režisierė Agnija Šeiko, prodiuserė Goda Giedraitytė, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kostiumų autorė Sandra Straukaitė, scenaristė Sondra Simana, trupės prodiuserė Judita Strumilaitė. Šokėjai: Dovilė Binkauskaitė, Inga Kuznecova, Aušra Krasauskaitė, Darius Berulis, Marija Ivaškevičiūtė, Ema Senkuvienė, Oksana Griaznova, Niels Claes.
Sinesas didžiuojasi tuo, kad 1524 m. čia gimė keliautojas, jūrų kelio iš Europos į Indiją atradėjas Vasco da Gama. Senamiestyje šalia XV a. gynybinės pilies sienos kyla bronzinė jūrininko figūra, žvelgianti į vandenyno tolius. Vasco da Gamos vardu yra pavadintas ir ilgiausias Europoje tiltas (17 km), kuriuo reikia pervažiuoti, judant iš Lisabonos į Sinesą. Važiuojant baltos konstrukcijos keliu, grakščiai kabančiu virš Tagu upės, galima išgyventi įspūdingą sklendimo virš saulėje švytinčio vandens būseną.
Šiuolaikinio meno festivalis „M.A.R.“ vyksta nuo 2016 metų, organizuojamas Sineso teatro jėgomis. Festivalį remia vietinė valdžia ir Kultūros ministerija. Visi festivalio renginiai žiūrovams nemokami. Galima būtų palyginti su klaipėdiečių gatvės meno festivaliu „Šermukšnis“, tik savo konceptu ir dydžio prasme jie būtų gana skirtingi. „Šermukšnio“ programą sudaro įspūdingi karnavališki reginiai, šviesų ir aktorių gausa pasižymintys spektakliai, o dėmesio centre – tradicinis gatvės teatras, lėlių teatras bei fakyrai. „M.A.R.“ festivalis kitoks. Čia žiūrovai kviečiami mėgautis cirko, šiuolaikinio gatvės teatro pasirodymais, instaliacijomis ir meninėmis intervencijomis, o festivalio pasirodymai, bent jau šiais metais, kameriniai, vieno ar dviejų aktorių, ne retai, pasitelkiant muziką miksuojantį garso režisierių. Spektakliai vyko kiemuose, ant pilies sienos, sukviesdami žiūrovus patirti estetinius jausmus ir apmąstyti žmogaus dvasios ekologijos situaciją. Tik lietuvių spektaklis rodytas ne mieste, o Praya de Norte pakrantės kopose ir su gausesne komanda: 8 šokėjai, garso technikas ir meno vadovė.
Festivalio M.A.R.“ tikslas – pristatyti šiuolaikinę programą (teatro, cirko, muzikos, šokio, instaliacijų, marionečių), kuria siekiama paskatinti naują žvilgsnį į miestą ir jame gyvenančius gyventojus.
Festivalio meno vadovė Džiuljeta Aurora Santos, reaguodama į postkovidinę situaciją, sako, kad mėgavimasis laisvalaikiu viešojoje erdvėje patiria vis didesnį išbandymą ir dėl technologinės pažangos, dėl kurios vis daugiau žmonių tampa nepasiekiami. Vartojimo prekės, leidžiančios mėgautis „buitinėmis pramogomis“, įkalina šiuolaikinį pilietį savo namų komforte, kas sukelia pražūtingas pasekmes – žmogus nebesidomi socialine patirtimi ir atsiduria izoliacijoje. Viešoji erdvė, teigia D. Aurora Santos, visada buvo pasipriešinimo ir transformacijos scena. Pasaulyje, kuris sparčiai ir įnirtingai vystosi link egocentriškos vizijos, atmetančios atvirą, visapusišką ir lankstų mąstymą, menas skubiai reikalingas kaip ryšio ir kūrybos grandis, mėgavimasis viešąja erdve, išrenkant ją privilegijuota susitikimų ir dalijimosi, santykių ir atminties kūrimo vieta.
Šeiko šokio spektaklis „Užpustyti“ puikiai rezonavo su outdoors (anapus durų) meno idėja, pakviesdamas žiūrovus į atvirą erdvę kopose prie vandenyno. Autentiškas spektaklio tekstas buvo išverstas į anglų kalbą, įskaitytas ir sukurtas naujas garso takelis, kuriame skambėjo muzika ir pasakojimai anglų kalba, paliekant lietuviškos kalbos intarpus, tarsi visas garso takelis būtų sudygsniuotas lietuvių kalbos sąskambiais. Spektaklio kūrybinė komanda turėjo abejonių, ar nereikėtų palikti tik anglų kalbą, mažinti teksto, abstrahuoti spektaklio problematiką, istorinį audinį, ar portugalams bus įdomu klausytis apie kuršius, Pašto kelią, užpustomas bažnyčias, nykstančius Kuršių nerijos kaimus.
Abejones išsklaidė po spektaklio gauti atsiliepimai – portugalams suprantama ir artima mūsų istorija, o tie, kas ne pilnai pagavo anglišką tekstą, klausėsi muzikinio takelio ir patyrė puikias emocijas, stebėdami kaip įvairiose kopų ir pakrantės vietose išnyra ir vėl dingsta judančios šokėjų figūros. Kaip klausydamiesi, atrodytų lokaliai įvietintos Kuršių nerijos gyventojų buities ir būties istorijos, žiūrovai išgyvena naują savos vietos versiją – tai Niekieno žemė, per kurią į Saulę juda keliaujančių žmonių karavanas.
Tarp pasirodymo svečių – ir Portugalijos kultūros ministras bei Sineso miesto vadovai, kurie po klaipėdiečių pasirodymo negailėjo komplimentų komandai, šokiui, muzikai bei užburiančiam pasirodymo poetiškumui.