Vaiko meninis ugdymas ankstyvajame amžiuje. Kuo ypatingas ir kodėl tėvams nevertėtų į jį žiūrėti pro pirštus?

Papildomas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas šiais laikais tikrai nebėra naujiena. Lietuvoje gausu ikimokyklinio amžiaus vaikams ir net kūdikiams skirtų papildomų veiklų ir būrelių, į kuriuos tėvai linkę vis labiau investuoti, tikėdamiesi, jog vaiko ugdymas nuo pat ankstyvojo amžiaus, padės jam geriau integruotis darželyje ar mokykloje, anksti atskleisti savo gabumus ar tiesiog prasmingai išlieti energiją.

Tačiau kokius konkrečiai įgūdžius lavinti vaikui padeda meninis ugdymas? Apie tai kalbamės su Šeiko šokio teatro studijos mokytoja, šokėja, choreografe ir  judesio terapijos praktike Dovile Binkauskaite.

Šeiko šokio teatro studijoje, į savo užsiėmimus kviečiate ne tik suaugusius bei senjorus, tačiau šiemet pradėjote darbą ir su vos 6 mėn. – 3 m. amžiaus vaikais. Kas paskatino tokiam žingsniui?

Visą gyvenimą mano profesinė veikla sukosi aplink įvairaus amžiaus vaikus – mokyklose, darželiuose, šokio studijose. IBMT (Integruoto Kūno Judesio terapijos) studijose vieni metai skirti tyrinėjant ir žmogaus kūno ir psichikos vystymąsi nuo pradėjimo įsčiose iki atsistojimo.

Vaiko pojūčiai pradeda vystytis labai anksti. Pirmuosius tris savo gyvenimo metus, vaikas yra atvira, be galo imli, nesąmoningai aplinką į save sugerianti būtybė, todėl visa, kas tuo metu vyksta vaiko ar mamos gyvenime, gali tapti terpe ar pamatu, stipriai įtakojančiu raidą.

Judesio užsiėmimuose, viskas sukasi aplink pojūčius: lytėjimą, klausą, regą, uoslę, skonį. Jų visuma labai stipriai veikia vaiko nervų sistemos veiklą, stimuliuodama ir balansuodama psichofiziologinius vystymosi procesus. Kitaip tariant, šis prisilietimų, garsų, spalvų, formų, kvapų ir skonių pasaulis kuria ypatingai palankią aplinką vaiko augimui.

Kuo ypatinga programa, pagal kurią dirbate su vaikais?

Programa, su kuria dirbu, yra sukurta Ievos Jackevičiūtės. Po karantino ji ja pasidalino, pravesdama teatre pamoką su vaikų-tėvelių grupe. Stebėdama kaip ji dirba su vaikais, atpažinau daug dalykų su kuo ir pati dirbau darželiuose, labai patiko darbo principas, kai užduotis atlieka tėveliai, o vaikai prisijungia individualiai, pagal gebėjimus ir tos dienos poreikius.

Didelę prasmę šiems užsiėmimams suteikia ir tai, jog jie skirti ne tik vaiko įgūdžių lavinimui, tačiau ir vaikų -tėvų tarpusavio ryšio kūrimui, puoselėjimui. Kokybiškas laikas kartu, užduotėlės, kurias tėveliai vėliau gali pritaikyti ir namuose, ne tik prisideda prie ritmo, muzikalumo, vaidybos įgūdžių, platesnio žodyno, gebėjimo geriau susikaupti, tačiau ir prie kuriamo gražaus-žaismingo santykio, saugumo jausmo ir pasitikėjimo, kuris gimsta tarpusavyje.

Baltoji lopšinė. Mindaugo Riaukos nuotr.

Kodėl pasirinkote dirbti plataus amžiaus intervalo grupėse? Juk nuo 6 mėn. iki 3 m. gana didelis amžiaus tarpas. 

Taip, šioje programoje vienoje grupėje veikia gana plataus amžiaus intervalo vaikai. Dirbdama, stebiu ir manau, kad skirtingo amžiaus vaikų buvimas bendroje veikloje sukuria galimybę jaunesniems stebėti ir mokytis iš vyresnių. Matau, kaip mažieji, pažvelgę į vyresnius, nori pabandyti naujų dalykų, atsiranda daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi.

Be darbo šokio tudijoje, jus taip pat galima išvysti ir teatro scenoje. Gruodžio mėnesį, Vilniuje ir Klaipėdoje, bus rodomi vaikams skirti šokio spektakliai „Baltoji lopšinė“ ir „Pamirštos princesės“. Ką jums reiškia vaidinti spektakliuose skirtuose vaikams? Kuo ši patirtis skiriasi nuo vyresnei auditorijai skirtų spektaklių?

Šokant spektakliuose vaikams, dažniausiai patiriame stiprias emocines reakcijas iš žiūrovų. Tai gali ir palaikyti, ir trikdyti. Darbe su vaikais stipriai veikia nežinomybė. Nežinome, kas gali nutikti, kokią reakciją galime iššaukti. Šis „nežinojimo“ aspektas yra tarsi tuščia erdvė, kurią savyje palieku, eidama į susitikimus su vaikais. Taip žaidžiame ir šokame su viskuo kas nutinka, tikriausiai taip ir kvėpuoja gyvybė.

Baltoji lopšinė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Kuo išskirtinis pats šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“? Į jį taip pat kviečiate labai jauną auditoriją ir tėvelius. Ko jie gali tikėtis?

Baltoji lopšinė“ – apkeliavęs Lietuvą ir pasaulį, jau dešimt metų gyvenantis kūrinys šeimai.

Tai spektaklis apie ilgesį, meilę, svajones bei tvirtą šeimos ryšį, kuris visada jaudina ir vyresnius, kadangi savo siužeto vingiais paliečia ir daugeliui šeimų itin jautrų klausimą: kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių ne visada gali būti kartu, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys..?

Minimali Artūro Šimonio scenografija, Agnijos Šeiko pasirinkta istorija, įkūnyta gyvūnėlių personažuose, Kristijono Lučinsko kurta žaisminga muzika su liaudies instrumentų motyvais – visa tai labai artima ir priimtina vaiko dvasiai. O mažasis kiškutis, kurio istorija šiame spektaklyje atskleidžiama, išgyvena platų diapazoną emocijų – nuo džiaugsmo, smagaus žaismingumo, iki gilaus liūdesio, pykčio, kas ir yra kiekvieno vaiko kasdienybė. Agnijos užmanymas buvo kalbėti apie vaiką – nenustygstantį, besiblaškantį, nerandantį sau vietos (augantį be mamos). Šis spektaklis – taip pat ir pasaka apie netektis, kurios, nesvarbu, kokiame amžiuje, žmogui yra nelengvos.

Kalbėti apie vaiko emocijas jam suprantama kalba, empatiškai, švelniai, per pasakų pasaulio veikėjus, išmokti jas atpažinti ir priimti – labai svarbi šio spektaklio dalis.

O „Pamirštos princesės“..?

Šio spektaklio kūrybinė grupė, su choreografe I.Kuznecova, kūrė personažus iš savo pačių vaikystės prisiminimų.

Visos, scenoje perteikiamos asmenybės labai skirtingos. Viena žaisminga, nenustygstanti vietoje, vėjavaikė. Kita – karingoji teisybės ieškotoja. Yra ir išdidi kiemo karalienė, kuriai visos pavydi ir norėtų tokios gražios suknelės, ir visko, ką ji turi, bet giliai širdyje ji vieniša ir nežino kaip draugauti…

Man tai pasaka apie skirtingus vaikų charakterius, būdus ir grožį to skirtingumo. Apie draugystę ir kaip vedini to begalinio noro būti priimti, bandome prisitaikyti, išduodant savo pomėgius. Apie baimes atsiverti draugystei, parodant savo pažeidžiamumą.

Pamirštos princesės. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Šeiko šokio teatro spektakliai vaikams žiūrovus susitikti Vilniuje ir Klaipėdoje pakvies jau šį gruodį:

~ BALTOJI LOPŠINĖ | Gruodžio 5 d. | 17:00 | Vilnius | „Menų spaustuvė“
Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vaikams-ir-jaunimui/vilnius-sokio-spektaklis-3-10-m-vaikams-baltoji-lopsine-409424/

~ BALTOJI LOPŠINĖ | Gruodžio 5 d. | 19:00 | Vilnius | „Menų spaustuvė“
Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vaikams-ir-jaunimui/vilnius-sokio-spektaklis-3-10-m-vaikams-baltoji-lopsine-409431/

~ PAMIRŠTOS PRINCESĖS | Gruodžio 13 d. | 19:00 | Klaipėda | „Kultūros fabrikas“
Bilietai:
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vaikams-ir-jaunimui/sokio-spektaklis-7-12-m-vaikams-pamirstos-princeses-409475/

~ BALTOJI LOPŠINĖ | Gruodžio 22 d. | 18:30 | Klaipėda | „Kultūros fabrikas“
Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vaikams-ir-jaunimui/klaipeda-sokio-spektaklis-3-10-m-vaikams-baltoji-lopsine-409391/

Skaityti daugiau