Šokio teatro „Dansema“ meno vadovė ir choreografė, Teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS Valdybos pirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, socialinių mokslų daktarė Birutė Banevičiūtė šiais metais mini savo kūrybinės veiklos 30-metį.
Giedrė Subotinaitė, Birutė Banevičiūtė, Agnė Ramanauskaitė. Lauros Vansevičienės nuotr.
Šią progą menininkė pažymės Menų spaustuvėje gruodžio 10 d. grįždama į sceną šokti įtraukiame „Dansemos“ spektaklyje kūdikiams „Neregėtas pasaulis“, kurį kartu su kolegomis pandemijos metu kūrė specialiai nereginčių ir silpnaregių vaikų auditorijai. Šis ypatingas spektaklis sužavėjo daugelio pasaulio šalių prodiuserius, įtikino ir Europos kultūros programos „Perform Europe“ ekspertus, 2022 metais atrinkusius šį projektą ir skyrusius jo sklaidai Europoje finansavimą. Per 2022-2023 metus spektaklis apkeliavo Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Norvegiją, Rumuniją, Italiją, Kroatiją, Kiprą, Turkiją, Braziliją.
„Tie jubiliejai ateina nejučia, niekad per daug neskaičiavau, kiek metų šokau, kiek metų kuriu, kiek spektaklių keliose šalyse parodžiau ir sukūriau, bet kolegų pažymimos datos paskatina ir mane paskaičiuoti“ – dalijasi mintimis choreografė. Pirmąsias savo šokio kompozicijas 1993 metais Birutė Banevičiūtė sukūrė Velso vaikinų trupei „Dynion“ ir Klasikinio ir modernaus šokio kolektyvui „Polėkis“, kuriame ir pati tuo metu šoko, kurios iš karto buvo parodytos ir užsienio festivaliuose Vokietijoje, Velse, Danijoje. Vėliau, apie 1995-1996 metus įtraukus ir daugiau šokėjų, aktorių, muzikantų Birutės Banevičiūtės spektakliai buvo rodomi festivaliuose „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniuje, festivaliuose Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Birutė taip pat yra sukūrusi choreografiją dramos spektakliams, operoms, buvo Moksleivių dainų šventės šokių dienos (2005) ir Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventės Šokių dienos (2009) choreografė.
Birutė Banevičiūtė. Lauros Vansevičienės nuotr.
Tačiau svarbiausia savo kūrybine veikla, atvėrusia naujas asmenines ir profesines perspektyvas, Birutė laiko šiuolaikinio šokio spektaklių kūdikiams ir vaikams su negalia kūrimą. Jos iniciatyva 2007 metais įkurtas šokio teatras „Dansema“, anot choreografės, suteikė laisvę kurti ir skleisti savo kūrybą. Su „Dansema“ Birutė sukūrė 11 spektaklių įvairaus amžiaus vaikų auditorijai: „Bala žino“ (3–6 metų vaikams, 2009), „Pasaulio sutvėrimas“ (5–11 metų vaikams, 2010), „Maži stebuklai“ (3–6 metų vaikams, 2014), „Mozaika“ (0–3 metų vaikams, 2012). Pastarasis spektaklis buvo pirmasis Lietuvoje šokio spektaklis kūdikiams, 2013 m. nominuotas „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimui kaip geriausias spektaklis vaikams. Iki dabar Birutė yra sukūrusi 9 spektaklius kūdikiams: „Spalvoti žaidimai“ („Dansema“, 2015), kuris buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausias spektaklis vaikams, „Vandeninis nuotykis“ (Šiaulių dramos teatras, 2018), „Pievelė“ ir „Laikrodininkas“ („Dansema, 2019), „Miškas“ („Dansema, 2020), „Pasaulėliai“ (Kauno valstybinis lėlių teatras, 2020), „Be galo, be krašto“ (Klaipėdos lėlių teatras, 2021), „Neregėtas pasaulis“ („Dansema“, 2022). Birutė sukūrė šokio spektaklius ir užsienio trupėms: „Farbenspiele“ (Hessisches Staatsballett, Vokietija, 2016) ir „Labyrinth“ (Hessisches Staatsballett, Vokietija, 2018), „Koliorovy igry“ (Dakh teatre, Ukraina, 2018), „Tik Tak“ (ArtDim, Ukraina, 2019), „Out There“ (Atta festival, Turkija, 2023).
Neregėtas pasaulis. Birutė Banevičiūtė. Lauros Vansevičienės nuotr.
Teatrologės dr. Godos Dapšytės nuomone, Birutės Banevičiūtės kuriami šokio spektakliai kūdikiams pasižymi originalumu, subtiliu muzikiniu fonu, įtraukia mažuosius, skatina juos stebėti, visomis juslėmis patirti kuriamą pasaulį, formų ir faktūrų skirtumus, pajusti ryšį su atlikėjais (Dapšytė, 2022, http://dance.lt/new/2022/12/27/augti-auginant-sokio-teatrui-dansema-15/). „B. Banevičiūtės „Dansemoje“ kuriamų šokio spektaklių kūdikiams ir labai mažiems vaikams choreografija išsiskiria paprastumo ir žaismės derme, konkrečiam vaikų raidos etapui būdingais žaidimais, aktyviu judėjimu. Šie spektakliai savo auditoriją skatina tyrinėti ir atrasti, paliesti, atpažinti ir šiomis patirtimis dalintis su artimaisiais“ – teigia teatrologė Goda Dapšytė.
Birutės Banevičiūtės šokio spektakliai vaikams sulaukė ir tarptautinio pripažinimo, buvo rodomi prestižiniuose festivaliuose Lietuvoje (festivalyje „Kitoks“, Vilniuje, ASITEŽO festivalyje JĖGA/COOL Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir kt.) ir užsienyje (INAF Norvegijoje, Ricca ricca festa Japonijoje, Dance Baby Dance Danijoje, Edinburgh Fringe festival, Gogolfest, Kijeve, KidsEuro Vašingtone ir kt.) bei scenose (J. F Kennedy centre for performing arts, Šanchajaus vaikų teatre, Berlyno Theater an der Parkaue, DeStilte theatre Breda ir kt.). Iš viso pasirodyta 30 pasaulio šalių.
Prisimindama savo kurtų spektaklių kūdikiams užsienio gastroles Birutė pasakoja, jog buvo maloniai nustebinta, kai daugelio vaikų kultūros srityje išsivysčiusių šalių tokių, kaip JAV, Vokietijos, Japonijos, Danijos ir kt. kultūros organizatoriai ir žiūrovai teigė, kad tokie spektakliai ir tokia jų prieiga yra didelė naujovė jų šalyse. „Supratau, kad net ir būdami iš mažos, daug kam nežinomos šalies, galime sukurti pasauliniu mastu reikšmingų kūrinių“ – teigia choreografė. Tą patvirtina ne tik pasikartojantys kvietimai į tuos pačius festivalius užsienyje, bet ir kvietimai tose šalyse vesti seminarus scenos meno profesionalams, skaityti pranešimus, dalintis savo patirtimi su studentais, mokytojais.
Birutė Banevičiūtė. Kyjivas. Dansemos nuotraukų arhyvas.
Su neuroįvairove pasižyminčiais vaikais ir vaikais su negalia Birutė Banevičiūtė susidūrė 2016 metais, kai specialiosios Šilo mokyklos tuometinė direktorė Egidija Urbanavičienė pakvietė „Dansemą“ sukurti bendrą šokio projektą „Pasaulio sutvėrimas“ pagal kompozitorės Rasos Dikčienės muziką. Šiame projekte Birutė pritaikė savo šokio ugdymo metodą ir visi mokyklos vaikai, turintys įvairių negalių (su Dauno sindromu, autizmu, cerebriniu paralyžiui, elgesio sutrikimais ir pan.), sėkmingai įsijungė į šokio spektaklio vyksmą kartu su profesionalais „Dansemos“ šokėjais. „Mes neatėjome jų pakeisti, neturėjome jokių išankstinių nuostatų, ką jie gali ir ko negali, suteikėme jiems pakankamai laiko suvokti judesį ir mūsų idėjas, ir todėl viskas taip puikiai pasisekė. Ir mokytojai, ir tėvai buvo nustebinti ir giliai sujaudinti, matydami savo vaikus taip individualiai atsiskleidžiančius per judesį“ – dalijasi prisiminimais choreografė. Pagarba vaiko sprendimams, suteiktas pakankamas laikas suvokimui ir išraiškai – ir yra esminiai Birutės Banevičiūtės metodo aspektai, kuriuos ji taiko ne tik kurdama su vaikais, bet ir kurdama vaikams. „Bet tai, kas persmelkia visus „Dansemos“ spektaklius ir kūrėjų bei atlikėjų bendravimą su publika – tai atida savo žiūrovams ir pagarba. Pagarba vaikams, kaip visiškai pilnaverčiams žiūrovams“ – pažymi ir teatrologė dr. Goda Dapšytė.
„Dansemos“ kūrybinės komandos atrasta ir šokio spektaklio „Neregėtas pasaulis“ forma ir turinys bei atlikimo būdas pasiteisino, nes visur, kur vyko pasirodymai, ypač užsienyje, po spektaklių vykdavo ilgos diskusijos su choreografe ir šokėjomis Giedre Subotinaite ir Agne Ramanauskaite, nes žiūrovai norėjo sužinoti ir suprasti pagrindinius principus, kuriais remiantis buvo kuriamas spektaklis. Ypač didelio susidomėjimo buvo sulaukta iš užsienio scenos meno profesionalų – „neįtikėtina, genialu, verkiau visą spektaklį, toks jautrumas vaikams, profesionalus atlikimas, paveiki scenografija, išmintingi kostiumai, subtili muzika“, tai tik keletas atsiliepimų iš užsienio kolegų. „Spektaklį „Neregėtas pasaulis“ kūriau laikydamasi principo, kad šokį, kaip neverbalinį komunikavimo ir pažinimo būdą, noriu perteikti neverbaliai, t.y. ne aiškinti žiūrovams, kas vyksta, kaip dažniausiai yra daroma bendraujant su aklais žmonėmis, o leisti jiems tai patirti per šokėjų judesių sukeltas oro ir grindų vibracijas, pagal kurias neregiai gali pajusti šalia esančių žmonių judėjimą“ – dalijasi patirtimi choreografė Birutė Banevičiūtė. Tam pasitarnauja ir specialiai dailininkės Medilės Šiaulytytės sukonstruota scenografija – kilimas, sudarytas iš įvairios temperatūros ir faktūros medžiagų bei objektų, skleidžiančių garsą pagal judesio intensyvumą juos pajudinus. Prisideda ir ypatinga Medilės sukurtų kostiumų konstrukcija, kuri leidžia transformuoti kostiumą ir uždengti nosį bei burną, kai yra reikalaujama dėvėti kaukes, ar išlaikyti atstumą tarp šokėjų ir žiūrovų vaikų, kurie dalyvauja spektaklyje. Spektaklio dramaturgiją kūrėjos dėliojo pagal šokio esminių elementų (erdvės, laiko, energijos) dinaminę raišką, tačiau nesiekė metaforinių prasmių. Šiuo atžvilgiu spektaklis panašus į tuos, kuriuos Birutė Banevičiūtė kuria kūdikiams, kurie dar nemąsto metaforiškai, tačiau puikiai suvokia abstrakčias formas, spalvas ir judesius, net jei ir nežino jų pavadinimų.
Neregėtas pasaulis. Birutė Banevičiūtė. Dainiaus Putino nuotr.
Birutės Banevičiūtės sukurti šokio ugdymo metodai, pagrįsti moksliškai, sėkmingai taikomi daugelio ir Lietuvos, ir užsienio scenos meno kūrėjų, pedagogų, – tai ilgamečio jos pedagoginio ir mokslinio darbo pasekmė. Choreografės šokio pedagoginė veikla prasidėjo 1993 metais, kai grįžusi iš stažuotės Londono šiuolaikinio šokio mokykloje, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti šiuolaikinio šokio seminarus šokėjams ir choreografams bei šokio pedagogams. Vėlesnės laimėtos stipendijos ir stažuotės žinomiausiose šokio mokyklose ir kursuose (American Dance Festival, JAV, 1994, ImPulsTanz Austrijoje, 1997 ir kt.) skatino Birutę dalintis užsienyje įgyta šiuolaikinio šokio patirtimi. Ji buvo viena pirmųjų šokio dėstytojų ir Lietuvos šokio informacijos centro organizuojamoje Vasaros šokio mokykloje, kuri iki šiol vyksta nuo 1999 m.
Birutės Banevičiūtės mokslinė veikla yra išskirtinė naujovėmis, kurias ji įnešė ir padėjo pagrindus, kuriant mokyklinę šokio didaktiką, apgindama daktaro disertaciją „Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje“ (Vilniaus pedagoginis universitetas, 2009). Savo mokslinius tyrimus Birutė pristato įvairiose konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Islandijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje). Ji taip pat yra metodinių priemonių aukštajai mokyklai autorė ir kolektyvinės monografijos „Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai“ (2014) bendraautorė. Nepaisant karo, Ukrainoje 2022 metais buvo išleista Birutės Banevičiūtės knyga ukrainiečių kalba „Šokio pažinimo galimybės vaikystėje“ (Можливості пізнання танцю в дитинстві) apie choreografės sukurtą autorinę spektaklių kūdikiams kūrimo ir ankstyvojo vaikų šokio ugdymo metodiką.
Birutė Banevičiūtė buvo viena iš Šiuolaikinio šokio asociacijos steigėjų, ilgametė pirmininkė (2007–2014) ir tarybos narė. Plati ir įvairialypė choreografės meninė, kūrybinė, pedagoginė, organizacinė veikla 2022 metais buvo įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
„Visko buvo prisikaupę tiek, kad nebeaprėpiau visų savo veiklų, apie kurias, mano jau primirštas, man primindavo kolegos, tai pagalvojau, kad tas 30-metis – visai gera proga atlikti savo kūrybos inventorizaciją“ – juokauja choreografė ir rimtai pripažįsta, kad yra dėkinga Lietuvos kultūros tarybai už 2023 metais šiai veiklai suteiktą individualią stipendiją.
Birutė Banevičiūtė. Svetos Zmeevos nuotr.
Šokio teatro „Dansema“ inf.
Nuotraukos Lauros Vansevičienės, Dainiaus Putino ir „Dansemos“ archyvo