Nuotraukų autorė: Laura Vansevičienė
Ar kada pagalvojote, kodėl taip pasiilgstame vaikystės namų? Kodėl taip norime grįžti į juos? Šis spektaklis – tai sugrįžimas į vaikystės erdvę, kupiną neatsakytų klausimų.
„Kelionėje namo“ susijungia skirtingos meno sritys: šokis, vaidyba, muzika ir literatūra. Spektaklio ašis – tėvų ir suaugusių vaikų santykiai bei pastangos kalbėtis apie tai, kas skaudu, nutylima, bet tikra, – ko nedrįstame ar nemokame vieni kitiems pasakyti.
Scenoje skamba gyva muzika ir papasakojamos dvi istorijos, sutelpančios vienuose namuose. Pirmoji – laisvės ir meilės samprata pagal amerikiečių rašytojo Richardo Bacho apysaką „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Antroji – kaltės ir nesusikalbėjimo tema, spektaklio kūrėjų gvildenta dalinantis asmenine patirtimi repeticijų metu ir tapusi jauno lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesės objektu.
Pasak režisieriaus Vido Bareikio, „Kelionė namo“ yra spektaklis apie vaikystės namus, mėginant galvoti, kas jie yra, kada iš jų išeiname ir kodėl sugrįžtame: „Nors gyvenu vos už kelių kilometrų nuo savo tėvų, labai dažnai galvoju, kodėl ta „kelionė namo“ yra tokia sunki? Iš kur kyla tas nesusikalbėjimas ir skirtumai tarp tėvų ir vaikų? Kas būtų, jei vieną dieną susėstume ir apie viską išsikalbėtume? Taip, kaip artimiausi žmonės“, – klausia spektaklio režisierius.
Spektaklyje ryškiai išsakoma ne tik vaikų, bet ir namuose vienų likusių tėvų pozicija. Jei suaugę vaikai kalba šokiu, tuomet tėvai prabyla organiškais M. Nastaravčiaus tekstais, klausdami: „Jums lengva išvažiuoti. Galite viską palikti ir išvažiuoti. O tada staiga sugrįžti ir pasakyti – labas vakaras, štai ir mes, ar pasiilgote? O ką daryti mums? Sėdėti ir laukti?“.
Scenoje dviejų kartų atlikėjai šokėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius. Kartu su jais žinomi Lietuvos aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.
* nuomonės:
Spektaklis labai vientisas, kas nedažnai pasitaiko šiuolaikinio šokio kūriniuose, kurie vis suskyla į atskirus epizodus su sunkiai nuspėjamomis jungtimis. V.Bareikis sugebėjo visame spektaklyje išlaikyti vienodą įtampą, organiškai sujungdamas personažų vaikystės atsiminimus, dabartį, svajones apie ateitį. [2013-11-02, dance.lt, Vita Mozūraitė]
Labai grakščiai išprotautas ir sukaltas spektaklis 2014-05-27, kafehauzas.lt, Agnė Biliūnaitė]
It’s a sharp, vivid piece of dance-theatre, superbly delivered by all. When We Are Family is reprised, everyone’s talking again – shucks! [The Herald 17 May 2015, Mary Brennan]
<…>love, loyalty and a strong bond – all of which Lithuanian urban dance company Low Air captures beautifully in it’s show, Home Trip. Having spent most of the show as disparate entities, unable to speak the same language, the four come together in a deeply moving ending. Four Stars [The Scotsman 18 May 2015]
** spektaklis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Geriausią metų choreografiją | premjera 2014 m. Menų spaustuvėje festivalyje Naujasis Baltijos šokis | premjera Jungtinėje Karalystėje 2015 m. festivalyje Dance International Glasgow Tramway menų centre
*** Premjera 2014 m. tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje Naujasis Baltijos šokis’14 (Lietuva) | premjera Jungtinėje Karalystėje 2015 m. festivalyje „Dance International Glasgow“ Tramway menų centre