Istorijos ir eksperimentai šokio ringe
2016-12-08 Indrė Velyvytė
We‘re leaving ground
will things ever be the same again?
Back for good. Per vieną savaitę Mariaus Pinigio ir Mariaus Paplausko šokio spektakliu „(g)round zero“ turėjo progą pasidžiaugti dvi šalys ir trys miestai – startavę Kijeve, tą pačią savaitę Mariai sugrįžo namo ir spektaklį pristatė Kaune, o galiausiai ir Vilniaus žiūrovams atvežė savo šokio kovas ir draugystes, kurias vilniečiai galėjo pamatyti Menų spaustuvėje šokio tyrinėjimo platformoje „Bitės“. Atbėgo ir atnešė vaikystės (kitiems – jaunystės) prisiminimus, pirmykštę dviejų šokėjų kovą, judesio išraiškos paieškas ir skirtingų šokio stilių bendradarbiavimą. Ir žaidimą, paremtą populiariais herojais, nes tik žaisdami augam, mokomės ir randam naujas saviraiškos formas.
It‘s the eye of the tiger, its the thrill of the fight. Visko pradžia – muzikinė ir šokio dvikova. Kovodami čia kaip du šokėjai, čia kaip plėšrūnai ar boksininkai, Mariai bando išsiaiškinti, kuris šokio stilius (gatvės ar šiuolaikinis) nugalės. Kai įpusėjus „nuliniam raundui“ (nes ar įmanoma išaiškinti nugalėtoją tokioje kovoje?) nuskamba desperatiškas šauksmas „ADRIAN!!!“, pasidaro aišku, kad keliausime ne tik po šokio, bet ir prisiminimų pasaulį. Du Mariai scenoje atskleidžia savo stipriąsias puses atlikdami solo numerius, o galiausiai, išlaikydami savo unikalumą, susilieja į darnią visumą. Taip nejučia „susigroja“ dvi skirtingos šokio stilistikos, sukurdamos naują, dar iki šiol nematytą, eksperimentinį stebuklą. Pasikartojantys choreografiniai motyvai sujungia atskirus paveikslus ir momentus į vientisą istoriją, o kartais pabrėžia ir paryškina šuolius pasakojime. Šokėjų buvimą scenoje papildo ne tik gerai žinomi pastarųjų dešimtmečių muzikiniai kūriniai, bet ir originali Andriaus Stakelės muzika. Muzikai ir šokiui tapus vieniu, priešais mūsų akis atgyja istorijos, kurias su milžiniška energija – kartais agresyvia, švelnia ar aštria šokio kalba – mums pasakoja Mariai.
Forever and always, I‘ll always be here. Šokėjai kalba apie tai, kas juos įkvėpė ir vis dar įkvepia kurti. Pasitelkiant gerai žinomas dainas, personalijas ir simbolius, atskirus vaizdelius jungiant šokiu ir puikiais vaidybos elementais, spektaklyje sklandžiai nuo vienos istorijos pereinama prie kitos. Visa tai įgyvendinama paprastomis priemonėmis, kurios „įdarbina“ žiūrovo vaizduotę – štai paprasti raudoni šortai, prieš tai simbolizavę Rokio kovas, staiga nukelia į televizijos aukso amžių, kai iš ekranų mus gelbėjo Davidas Hasselhoffas su Pamela Anderson. Mariai visų pirma atėjo ne parodyti savo nepriekaištingą techniką, o jai suteikti prasmę ir papasakoti dramaturgiškai turtingą istoriją, kuriai negali likti abejingas.
I need a hero. Kai žmonės tai, kas juos įkvepia ir tai, ką jie myli, perkelia į sceną, negalima nesižavėti. Nors Mariai ir yra skirtingų šokio šakų atstovai, jie panaikina ribas tarp šokio stilių ir įrodo, kad teiginys „tai nesuderinama“ yra mūsų pačių sukurtas mitas. Tiek scenoje, tiek gyvenime galime būti, kurti, judėti ir gyventi vienu ritmu. Svarbiausia – norėti, bandyti ir nesustoti.
Final countdown. „(g)round zero“ – vienas tų spektaklių, po kurių negali nustoti šypsotis ir negalvoji apie tai, kaip greičiau išeiti iš salės, kad pirmas pasiimtum paltą. Tai – kaip geras filmas, kurio siužeto nesinori pasakoti draugui, kad sėdėdamas šalia jam pirmą kartą viską matant, stebėtum, kaip keičiasi jo veidas. Juk naujų formų paieška, bendradarbiavimo siekis, kelionė per prisiminimus ir viską, kas žmogų formuoja kaip asmenybę, pažįstama visiems. Didelių poetų žodžiais – don‘t lose your grip on the dreams of the past you must fight just to keep them alive. Būkite geri, atvažiuokite į Vilnių dažniau. Arba dar geriau – labai dažnai.
Adrian, we did it. Mariai rado naują šokio kalbą. Dabar jums beliko eiti pasikalbėti su jais.
From zero to survivor
„Šokio pasaulyje: naujienos, įvykiai, jų vertinimas ir komentarai“ projektą dalinai remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.